Fenris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Fenris – milžiniškas vilkas, chtoninė pabaisa. Vienas iš trijų dievo Lokio ir milžinės Angrbodos palikuonių. Turėjo du palikuonis, taip pat vilkus Hatį ir Skolą, kurie vijosi arklius Arvaką ir Alsvidą, tempiančius saulės vežimą, bei Manį, Mėnulį.
Pradžioje dievai laikė Fenrį šalia, tačiau sužinoję pranašystes, kad jis lems dievų pražūtį, vilką surakino.
Augdamas Fenris darėsi vis pavojingesnis, tad buvo du kartus surakintas, tačiau abu kartus sutraukė grandines. Pirmą kartą buvo surakintas metaline grandine, antrą kartą du kartus tvirtesne metaline grandine, tačiau ir vėl ją sutraukė. Trečią kartą Odinas kreipėsi į dvergus, prašydamas itin tvirtos grandinės, kuri buvo pagaminta iš šešių ingredientų: kalnų šaknų, paukščių seilių, žuvų alsavimo, moterų barzdų, kačių žingsnių garso, lokių gyslų. Šia grandine dievai sukaustė Fenrį, tačiau jis sugebėjo nukąsti dievui Tirui ranką ties alkūne, kai Tiras, norėdamas parodyti, kad dievai jam nepadarys nieko bloga, įkišo ją tarp nasrų.
Tačiau vilkas išsilaisvina ir kovoja pasaulio pabaigos mūšyje. Ragnaroko metu Fenris praris dievą Odiną ir Saulę. Vėliau Odino sūnus Vydaras perplėšia pabaisą pusiau.
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
