Henis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Henis – neryžtingumo, asų grupės dievas. Kartu su Mimiru nukeliavo pas vanus sudaryti taiką. Henis buvo neryžtingas, visus sprendimus patikėjo Mimirui, o kai šio nebuvo atsakydavo išsisukinėdamas.
„Voluspoje“ minimas pirmųjų žmonių Asko ir Emblos sukūrimas, kuriame dalyvavo trys dievai: Henis, Loduras (Lokis) ir Odinas. Pagal kitą versiją sukūrimo mite dalyvavo Vilis, Vė ir Odinas, todėl yra galimybė, kad Henis ir Vilis – vienas ir tas pats dievas.
Pagal „Voluspą“ Henis išgyvens ragnaroką ir pasaulio sunaikinimą.
Skandinavų mitologija | |
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |