Lokis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dėl Lokio klastos Hiodas užmuša Baldrą

Skandinavų mitologijoje Lokis (Lokas, Loduras) – klastingas asų grupės dievas, milžino Farbaučio ir Lauvėjos (vers. Nanos) sūnus, Sigiunos vyras. Manoma, kad buvo ugnies milžinas, tačiau vėliau priimtas į asų tarpą. Su Sigiuna susilaukė Valio ir Narvio. Dievai keršydami Lokiui už nusikaltimus, jo sūnų Valį pavertė vilku, kuris tapęs žvėrimi perkando savo broliui Narviui gerklę.

Su milžine Angrboda susilaukė trijų pabaisų: milžiniškos jūrų gyvatės Jormundgando, mižiniško vilko Fenrio ir požemių karalystės valdovės Helės. Kai buvo pasivertęs kumele nuvilioti Asgardo statytojo žirgą Svadilfarį, nuo kurio vėliau pagimdė Sleipnį, aštuonkojį Odino žirgą. Sudaro dievų trijulę: Odinas, Lokis ir Henis.

Lokio santykiai su kitais dievais susiklosto neigimai, dėl šio asmenybės bruožų. Lokis – klastingas, piktas, žiaurus. Kartais šio klasta teikia ir teigiamos naudos, atgaunami magiški daiktai. Lokis beveik visada naudoja sumanumą, o ne brutalią jėgą, kaip kad Toras. Veikia savo valia tiek asų, tiek kitų dievų bei milžinų pusėje.

[taisyti] Mituose

Nuviliojo Argardo statytojo žirgą Svadilfarį, tokiu būdu milžinas neteko užmokesčio, kadangi nespėjo laiku baigti darbo.
Išgelbėjo Iduną iš ją pagrobusio milžino Tjacio, pavertęs ją riešutu.
Atgavo dievo Toro kūjį Mjolnį iš milžino Trimo.
Nukirpo deivės Sifės plaukus, tačiau vėliau Torui pagrąsinus užmušti priverčia Dvaliną, nykštukų valdovą, pagaminti peruką, tokius pat plaukus, kuriuos grąžina Sifei. Taip pat iš dvergų atgavo Odino ietį, Freiro laivą.
Dėl jo klastos aklasis Hiodas užmušė savo brolį Baldrą. Už tai Lokis buvo prikaustytas prie olos iki pat ragnaroko.
Ragnaroko metu vadovaus milžinų ir kitų Helo padarų armijai. Kaunasi su Heimdalu, abu miršta.