Cheminis elementas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cheminis elementas, chemikų tarpe dar dažnai vadinamas tiesiog elementu, yra tokį patį krūvį turinčių atomų rūšis. Mažiausia elemento dalelė yra atomas, sudarytas iš elektronų, skriejančių aplink branduolį, sudarytą iš protonų ir neutronų.
Vienas elementas gali sudaryti kelias vienines medžiagas (alotropines modifikacijas). Deguonis sudaro paprastą molekulinį deguonį ir ozoną, anglis – grafitą, deimantą ir keletą dirbtinių alotropinių modifikacijų (pvz., anglies nanovamzdeliai).
Elemento atominis skaičius yra lygus protonų, esančių atomo branduolyje, skaičiui. Pavydžiui, anglies, kurios atominis skaičius 6, branduolyje yra 6 protonai. Visi vieno to paties elemento atomai turi tokį patį branduolio protonų skaičių, taigi ir tą patį atominį numerį. To paties cheminio elemento atomai gali skirtis neutronų skaičiumi, tuomet jie vadinami elemento izotopais.
Elemento atominė masė, matuojama atominiais masės vienetais (amv), yra apytiksliai lygi protonų ir neutronų, esančių atomo branduolyje, sumai.
Kai kurie elementai yra radioaktyvūs ir dėl radioaktyviojo nestabilumo gali irti ir virsti kitais elementais.
Yra žinoma 116 cheminių elementų, tik 91 iš jų susidaro natūraliu būdu. Likę 25 cheminiai elementai yra dirbtiniai, gaunami laboratorijose. Pirmasis sukurtas toks dirbtinis elementas – Technecis (1937). Visi dirbtiniai elementai yra radioaktyvūs.
Elementai suskirstyti tam tikra tvarka ir sudaryta periodinė elementų lentelė.
[taisyti] Nuorodos
`
