Charonas (palydovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Hubble nuotrauka |
|
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas: | James W. Christy |
| Atrastas: | 1978 m. birželio 22 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Vidutinis spindulys: | 19 571 ± 4 km |
| Ekscentricitetas: | ~0,0 |
| Apskriejimo periodas: |
6,38723 d. (6 d 9 h 17 m 36,7 s) |
| Vidutinis greitis orbitoje: |
max: 17,406 km/s vid: 17,334 km/s min: 17,263 km/s |
| Posvyris: | 0° (į Plutono ekvat.) 112,78° (į ekliptiką) |
| Planetos palydovas: | Plutono |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo: | 1207 km |
| Paviršiaus plotas: | 4,58×107 km² |
| Masė: | 1,52×1021 kg |
| Vidutinis tankis: | 1,65 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis: |
0,278 m/s2 |
| Pabėgimo greitis: | 0,58 km/s |
| Ašies posvyris: | 0 |
| Albedas: | kinta nuo 0,36 iki 0,39 |
| Paviršiaus temperatūra: |
53 K |
- Graikų mitologijoje Charonas.
Charonas yra didžiausias Plutono palydovas, atrastas Džeimso Krisčio (James W. Christy) 1978 m. birželio 22 d. „United States Naval Observatory“ observatorijoje, nagrinėjant Plutono nuotraukas. Nagrinėjant nuotraukas nustatytos anomalijos, kurias paaiškinti galėjo tik palydovo buvimas.
2005 m. atradus kitus du Plutono palydovus, dabar Charonas kartais vadinamas Plutonu I. New Horizons misija numatyta į Plutoną ir Charoną 2015 liepą.
[taisyti] Pavadinimas
Po atradimo Charonui suteiktas laikinas 1978 P 1 pavadinimas pagal tuo metu nesenai priimtą konvenciją. Kristis iš karto pasiūlė Charono vardą, bet oficialiai jis buvo priimtas 1985 m. pabaigoje (paskelbta 1986 m. sausio 3 d.).
Graikų mitologijoje Charonas yra mirusiųjų keltininkas, siejamas su dievu Hadu (romėnų pasisavintu Plutono vardu).
[taisyti] Fizinės charakteristikos
Charono diametras 1207 km, vos daugiau nei pusė Plutono diametro. Paviršiaus plotas 4 580 000 km². Priešingai nei Plutonas, kuris padengtas azoto ir metano ledu, Charono paviršius padengtas mažiau kintančiu vandens ledu ir, atrodo, turi atmosferą. 2007 m. Gemini observatorijos pastebėti amonio hidratų ir vandens kristalų plotai Charono paviršiuje leido iškelti mintį, kad ten aktyviai veikia kriogeizeriai.
Abipusis Charono ir Plutono užtemimas devintame dešimtmetyje leido astronomams gauti vieno Plutono ir abiejų dangaus kūnų spektrus. Atėmus Plutono spektrą iš bendro, buvo spektroskopiškai nustatyta Charono paviršiaus cheminė sudėtis.
Charono tūris ir masė leidžia nustatyti tankumą, pagal kurį galima teigti, kad Charonas yra ledinis kūnas, kuris turi mažiau uolienų pagal santykį nei Plutonas. Tai paremia teoriją, kad jis atsirado po galingo smūgio į Plutono ledinę mantiją. Yra dvi konkuruojančios teorijos apie Charono vidinę struktūrą: vieni mokslininkai mano, kad tai diferencijuotas kūnas kaip Plutonas su uoline šerdimi ir ledine mantija, kiti teigia, kad Charono viduje ledas ir uolienos susimaišę.
[taisyti] Orbitinės charakteristikos
Aplink Plutoną Charonas apsisuka per 6,387 d. Kadangi Plutonas aplink savo ašį apsisuka per tą patį laikotarpį, į Plutoną visada yra atsukta viena Charono pusė (kaip Žemės ir Mėnulio atveju). Plutono-Charono sistema Saulės sistemoje yra unikali tuo, kad jos gravitacinis sistemos centras yra Plutono išorėje – tarp Plutono ir Charono. Dėl to kartais Plutono-Charono sistema vadinama biplanetarine.
