Automobilis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Automobilis (gr. autos ‘pats’, lot. mobilis ‘judamas’) – nebėginė mašina, turinti 4 ar daugiau ratų, varoma vidaus degimo ar elektros variklio, naudojama kroviniams bei keleiviams vežti.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagr. straipsnis - automobilio istorija.
Pirmieji automobiliai sukurti XVIII a., kai arkliniam vežimui pritaikytas mechaninis variklis – 1769 metais Prancūzijoje vežimui pritaikyta garo mašina. Pirmieji automobiliai galėjo išvystyti 2-4 km/h greitį. 1814 metais sukurtas vairo mechanizmas, 1821 metais – krumplinė pavara, 1831 metais – diferencialas. 1831 metais Didžiojoje Britanijoje keleivių pervežimui pradėti naudoti omnibusai, pasiekę iki 30 km/h greitį. 1835 metais sukurta elektros akumuliatorinė pavara.
XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 metais C.F. Benzas pagamino triratį benzininį automobilį, 1886 metais G. Daimleris – keturratį.
1895 metais sukurtos pneumatinės padangos. 1903 metais H. Fordas pradėjo serijinę automobilių gamybą JAV.
1966 metais sukurti saugos diržai, 1968 – stabdžių antiblokavimo sistema, 1989 – dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.
[taisyti] Svarbiausios dalys
- Rėmas, čia tvirtinama dauguma agregatų (variklis, važiuoklė)
- Kėbulas arba kabina. Dažnai lengvosiose automobiliuose nešantis kėbulas pakeičia rėmą.
- Variklis, sukantis priekinius ar užpakalinius ratus (kartais – visus)
- Transmisija, jungianti variklį su varomaisiais ratais
- Sankaba
- Pavarų dėžė
- Kardano velenas
- Diferencialas
- Važiuoklė, sudaryta iš rėmo, ašių (tiltų), pakabos ir ratų
- Vairavimo įtaisai, kuriais reguliuojama važiavimo kryptis (vairaratis, vairo mechanizmas, vairo pavara)
- Stabdžiai (mechaniniai rankiniai, hidrauliniai ar pneumatiniai kojiniai, stiprintuvai, antiblokavimo sistema)
- El. įranga (starteris, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondencionierius, akumuliatorius, kintamos srovės generatorius, srovės lygintuvas)
- Kontrolės prietaisai (spidometras, degalų kiekio rodiklis, manometrai alyvos slėgiui variklyje ir oro slėgiui stabdžiuose matuoti, termometrai alyvai ir aušalui, tachometras, kiti įtaisai)
- Eismo saugos įranga (buferiai, beskeveldris stiklas, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, atramos galvai, oro pagalvės)
- Saugos nuo vagysčių įranga (raktai, svirtys su spynomis, slapti akumuliatoriaus išjungikliai)
- Degalų bakas
[taisyti] Kuras
Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobiliuis varomus alternatyviu kuru. Jau dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi automobiliai.
[taisyti] Benzinas
Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja benzininius variklius. Jie gaminami jau daugiau kaip šimtą metų ir per tuos metus gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai. Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose automobiliuose 4-ame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra 15% etanolio. Kiek perdaryti varikliai turi galimybę naudoti kurą, kuriame yra net 85% etanolio..
[taisyti] Dyzelinas
Dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir Citroen. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas yra 50%, lyginant su benzininio variklio 27%. Dauguma dyzelinių automobilių gali naudoti biodyzelinį kurą.
[taisyti] Automobilių rūšys
- Transportiniai
- Keleiviniai
- Lengvieji
- Autobusai
- Krovininiai
- Sunkvežimiai
- Automobilinės cisternos
- Automobiliniai šaldytuvai
- Vilkikai
- Keleiviniai
- Specialieji:
- Automobilinės kopėčios
- Sanitariniai
- Gaisriniai
- Kelių priežiūros ir statybiniai
- Grunto gręžimo
- Lenktyniniai
- Sportiniai
- Atrakcionų
- didelio važumo bei pusiau vikšriniai
- Amfibijos
Automobiliai charakterizuojami klase, mase, trauka, dinamiškumu važumu. Lengvųjų automobilių klasės – žemiausioji (variklio cilindrų tūris iki 1,2 l; savoji masė iki 850 kg), žemoji (1,2-1,8l; 850-1150 kg), vidutinioji (1,8-3,5 l; 1150-1500 kg), aukštoji (3,5-5,m l; 1500-1700 kg), aukščiausioji (>5 l; > 1700 kg). Sunkvežimių klasę apsprendžia krovumas.
[taisyti] Automobilio variklis
Automobiliuose paprastai naudojami vidaus degimo ar elektriniai varikliai. Dažniausi – keturtakčiai (rečiau – dvitakčiai) benzininiai bei dyzeliniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Rečiau paplitę – dujų turbinos, rotoriniai (Wankelio) varikliai. Naujausiuose automobiliuose dažnai naudojama įpurškimo sistema, kai degus mišinys sudaromas purškiant kurą į oro siurbimo vamzdį. Automobiliniai varikliai naudoijami ir traktoriuose, kombainuose, nedideliuose laivuose bei kitose mašinose kartais juos modifikuojant.
[taisyti] Lengvieji automobiliai
| Kėbulai | Hardtopas, Hečbekas, Kabrioletas, Kupė, Limuzinas, Sedanas, Targa, Universalas. |
| Klasės | Subkompaktinės klasės, Kompaktinės klasės, Vidutinės klasės, Didelės klasės, Sportinis, Asmeninės prabangos, Pikapas, Minivenas/Vienatūris, Mikroautobusas, Muscle car. |
| Dalys | Pavarų dėžė, Amortizatorius, Aukšto spaudimo kuro siurblys. |
| Varikliai | I4, V6, V8. |
| Išdėstymai | FF, FR. |
| Specialūs | Policijos, Visureigis monstras. |
[taisyti] Nuorodos
