Aušra (laikraštis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Aušra” (AUSZRA) – tai pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis laikraštis lietuvių kalba 1883 – 1886 m. leistas Ragainėje ir Tilžėje. Pirmasis numeris pasirodė 1883 m. Raigainėje (dab.Nemanas), iš viso išleista 40 laikraščio numerių.
Leido Lietuvos mylėtojų draugija, kurios svarbiausi veikėjai buvo Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jonas Basanavičius, Ansas Bruožis, Stanislovas Didžiulis, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Petras Kriaučiūnas, Juozas Miliauskas, Martynas Šernius, Jonas Šliūpas, Petras Vileišis, Andrius Vištelis. Laikraštis buvo skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. Leidinyje bendradarbiavo daugiau kaip 70 autorių, jo tiražas pasiekdavo 1 000 egzempliorių. Iš esmės tai buvo mėnesinis žurnalas, turėjęs pasirodyti kiekvieno mėnesio 20-ąją dieną. Pirmieji penki 1883 metų numeriai buvo spausdinti Ragainėje, o nuo 6-to numerio iki 1886 metų – Tilžėje.
[taisyti] Istorija
Apie būtinybę Lietuvoje leisti periodinį leidinį lietuvių kalba buvo mąstoma nuo pat neoficialaus spaudos lietuviškai lenkišku šriftu uždraudimo. 1856 m. pabaigoje L.Ivinskis sudarė pavyzdinį laikraščio „Aitvaras“ numerį. Tačiau bandymai gauti leidimą vis nepavykdavo. Peterburgo ir Maskvos lietuviai studentai 1875 – 1876 m. Peterburge jau buvo leidę hektografuotus laikraštėlius „Kalvis melagis“. Bet, kai jaunosios lietuvybės ugdytojų kartos atstovams Petrui Vileišiui, Jonui Šliūpui ir Jonui Spuduliui nepavyko gauti rusų valdžios sutikimą leisti legalius lietuvių laikraščius Rusijoje, Jono Basanavičiaus iniciatyva buvo pamėginta Prūsijoje įsteigti draugiją ir Lietuvoje platinti Kaipėdoje M. Šerniaus redaguotą „Lietuvišką ceitungą“. Tačiau vėliau Jurgis Mikšas, pasitaręs su Jonu Šliūpu ir Petru Vileišiu, J.Basanavičiui, kuris tuomet gyveno Bulgarijoje, pasiūlė leisti visiškai naują laikraštį. J. Šliūpo siūlymu laikraštį buvo nutarta pavadinti AUSZRA. Jau 1883 m. sausio 23 d. J. Basanavičius atsiuntė laikraščio programos apmatus su pratarmės tekstu ir keliais rašiniais pirmam numeriui.
Pirmasis numeris pasirodė 1883 m. balandžio mėnesį su atspausdinta kovo mėn. (kowinis) data. Pirmo numerio pratarmės pradžioje pateiktas senas romėnų posakis: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – „Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“. Tuo posakiu laikraštis vadovavosi visą laiką.
Jau nuo pirmųjų numerių jis skatino lietuvių tautos kovą prieš didžiavalstybinę nacionalinės priespaudos ir prievartinės asimiliacijos (polonizacijos, rusifikacijos ir germanizacijos) politiką, kurią lietuvių žemėse įgyvendino caro ir kaizerio valdžia, kai kurie dvarininkai ir dvasininkai. Lietuvių kalbai reikalavo lygių teisių su kitomis kalbomis, rūpinosi nacionalinės savimonės ir bendrinės literatūrinės kalbos, spaudos, lietuvių kultūros ugdymu, pasaulietinio švietimo gimtąja kalba plėtojimu.
Iš pradžių laikraštis turėjo didelį pasisekimą. Prie laikraščio iniciatorių branduolio prisijungė Didžiosios Lietuvos ir kai kurie Mažosios Lietuvos valstietiškos kilmės inteligentai, iš pradžių laikraštį rėmė ir kai kurie žemesnieji valstietiškos kilmės katalikų dvasininkai. Apie laikraštį susibūrė neoficialus politinis literatūrinis lietuvių inteligentijos sambūris – Aušrininkai, jungęs dešiniuosius liberalus (Petras Vileišis), demokratus (Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jonas Mačys-Kėkštas) ir kairiuosius liberalus (Jonas Šliūpas). Tačiau pamažu prasidėjusi intensyvi lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyvių idėjinė diferenciacija, augantis revoliucinis judėjimas, o dėl tų nesutarimų prasidėję ir finansiniai sunkumai, didele dalimi nulėmė palyginus neilgą laikraščio amžių.
Martyno Jankaus ir Ernsto Vėjerio mėginimai paversti aušrininkų organu laikraštį „Garsas“ (ėjo 1886 – 1887 m.) ir Basanavičiaus bandymas 1888 m. atgaivinti „Aušrą“ buvo nesėkmingi. Aušrininkus pakeitė naujos politinės grupuotės: šviesininkai, varpininkai, apžvalgininkai. Dešinysis aušrininkų sparnas ir katalikai Tilžėje leido „Šviesą”. Netrukus katalikai ten pradėjo leisti laikraščius „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1890-1896 m.), „Tėvynės sargas” (1896-1904 m.), „Žinyčia” (1900-1902 m.). Tačiau tiesioginiu „Aušros“ įpėdiniu laikomas tų pačių žmonių leistas laikraštis „Varpas“.
[taisyti] Reikšmė
„Aušra“ lietuvių tautiniam atgimimui turėjo lemiamos reikšmės. Ji sužadino tautinį lietuvių sąmoningumą, subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus.
