Arau
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arau (pranc., vok., it. Aarau) miestas Šveicarijos šiaurėje, į vakarus nuo Ciuricho, 381 m aukštyje. Per miestą teka Reino intakas Arė. Argau kantono administracinis centras. 15,6 tūkst. gyventojų (2005 m.). Mašinų gamyba, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos ir optikos, metalo ir medžio apdirbimo, poligrafijos, tekstilės, avalynės, chemijos pramonė. Varpų liejimas. Yra zoologijos sodas, vėlyvosios gotikos bažnyčia (1471-1478 m.), rotušė (1520 m., perstatyta 1762 m.), pilis (XI-XIV a., dabar istorijos muziejus), vėlyvosios gotikos ir barokiniai gyvenamieji namai (XVI-XVIII a.).
[taisyti] Istorija
Arau įsikūrė apie 1250 metus. 1264 m. atiteko Habsburgams, 1415 m. - laisvajam Berno miestui. 1798 m. buvo Helvetijos Respublikos sostinė[1]. Nuo 1803 m. - Argau kantono centras.
[taisyti] Sportas
Mieste įsikūręs futbolo klubas FC Aarau.
[taisyti] Šaltiniai
