Andromedos galaktika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andromedos galaktika arba Andromedos ūkas – ryškiausia šiaurinio dangaus pusrutulio galaktika. Matoma plika akimi Andromedos žvaigždyne. Astronominiuose kataloguose žymima M 31 ar NGC 244. Regimasis ryškis 5,0. Galaktika danguje užima maždaug penkiskart didesnį plotą nei Mėnulio pilnatis, tačiau žiūrint plika akimi neatrodo didelė, nes tik centrinė dalis yra pakankamai ryški.
Atstumas iki Andromedos ūko 2,25 milijonų šviesmečių. Andromedos Galaktika artėja prie mūsų Galaktikos ~300 km/s greičiu. Ilgą laiką buvo manoma jog galaktikos skersmuo apie 160000 šviesmečių, tačiau 2007 metais rasta net už 5000000 šviesmečių nutolusių raudonųjų milžinių, kurios vis dar tebesisuka apie šią galaktiką, taigi yra jos dalis [1].
Galaktikos masė yra apie 4*1011 Saulės masių. Andromedos ūkas yra tipiška spiralinė galaktika, kurios pagrindinė plokštuma su regėjimo kampu sudaro 15° kampą. Andromedos ūke priskaičiuojama ~270 kamuolinių žvaigždžių spiečių, matyti dujų ir dulkių telkiniai ir vandenilio debesys. Kasmet sužimba ~ 30 novų. 1885 metais arti branduolio buvo sužibusi supernova, maksimume pasiekusi 6,0 ryškį. Andromedos ūke rastas kompaktiškas kūnas – Galaktikos branduolys, kurio skersmuo 50 šviesmečių, ryškis 13,2 ir masė ~ 1,3*107 Saulės masių. Žvaigždinę Andromedos ūko prigimtį numatė E. Hablas, kai kuriuos objektus centrinėje srityje 1943 pastebėjo V. Badė. Andromedos ūkas turi 4 palydovus – mažesnes galaktikas NGC 205, NGC 221, NGC 185 ir NGC 147. Andromedos galaktika pagal dydį, masę, šviesį, struktūrą ir sudėtį panaši į mūsų galaktiką.
[taisyti] Šaltinis
- „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ (1977)
