Amerikinė persėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Persea americana | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Amerikinė persėja (Persea americana) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Amerikinė persėja (lot. Persea americana) – lauramedinių (Lauraceae) šeimos augalas, kurios vaisius – avokadas. Tai visažalis, iki 20 m aukščio stambus medis, kurio lapai kiaušiniški, 10-20 cm ilgio ir iki 10 cm pločio. Žiedai sutelkti į šluotelių pavidalo žiedynus. Vaisius – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo kaulavaisis, kuris 7-20 cm ilgio, 7-10 cm skersmens ir 250-600 g svorio. Vaismedis pradeda derėti po 4-5 metų.
Amerikinė persėja kilusi iš Meksikos ir Centrinės Amerikos, po to pateko į Braziliją, Floridą, Kaliforiniją, ir galiausiai – į Ispaniją, Graikiją, Australiją.
Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius nustoja aromato ir jam būdingų vertingų savybių. Vaisiai labai vertinami, naudingi sveikatai. Juose yra apie 5-32 proc. riebalų, iš kurių nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina kraujo klampumą, jo krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisuose yra 0,8-4,4 proc. baltymų, 1,2-10 proc. angliavandenių, maistingame minkštime – vitaminų A,C, riboflavino, niancino ir kt.
Avokadas tinkamas maistui kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas. Jei vaisius kietas, dar kurį laiką jį reikia nokinti.
