Altitudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Altitudė, pranc. l'altitude – vietovės, statinio, bet kurio kito objekto ar jo taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško. Paprastai geografijai, geodezijai, kartografijai, meteorologijai, architektūrai, aviacijai, fizikai, biologijai atskaitos tašku tarnauja jūros lygis.

[taisyti] Altitudės įtaka

Didžiausią įtaką altitudė turi gyviems organizmams, nes priklausomai nuo aukščio kinta atmosferos ar vandens slėgis, temperatūra, drėgmė, o tai įtakoja gyvų organizmų galimybes gyvuoti ar net išgyventi tam tikrame aukštyje. Staigus aukščio nuo jūros lygio ir su juo susijusių kitų faktorių pasikeitimas gali iššaukti negrįžtamus organizmo sandaros pokyčius. Su šiomis problemomis dažniausiai susiduria lakūnai, alpinistai, narai.

Atmosferos slėgis turi tiesioginę priklausomybę nuo altitudės. Jūros lygį sutarta laikyti 1 atm (atmosfera), arba 760 mm gyvsidabrio stulpelio, arba 1013,25 mb (milibaras), arba 1013,5 hPa (hektopaskalis). 1000 m aukštyje gyvsidabrio stulpelio aukšis siekia 674 mmHg, 4800 m aukštyje 416 mmHg, o 8848 m. (Everestas) tik 236 mmHg.

[taisyti] Istorija

Pirmąjį žinomą aukščio matavimą atliko Eratostenas, matuodamas Gizos piramidžių aukštį. Nustatyti žemės paviršių lygių skirtumus pirmiesiems prireikė Senovės Romos akvedukų statytojams. Ypatingai daug žemės lygio matavimų buvo atlikta XIX a. pradžioje. Todėl atsirado būtinybė įvesti žemės lygio standartus.

[taisyti] Altitudė tarptautinėje sistemoje

Austrija 1875 m. altitudės atskaitos tašku priėmė Adrijos jūros vandens lygį.
Prancūzija 1885-1897 m. atlikusi vidutinius matavimus, atskaitos tašku pasirinko jūros lygį prie Marselio.
Šveicarija visiems aukščiams matuoti pasirinko Ženevos altitudę, kuri lygi 373,6 m. aukščiau Marselio atskaitos taško.
Vokietija 1879 m. altitudės matavimams pasirinko vidutinį jūros lygį Amsterdame. Ši altitudė buvo pavadinta Normalus nulis NN.

Nustatyti bendrą visiems altitudės standartą būtinybė iškilo pradėjus kurti pasaulinę Vietos nustatymo sistemą GPS, nes jūros lygis nėra vienodas dėl Žemės geoidinės formos ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, Panamos kanalo jungiamuose Atlanto ir Ramiojo vandenynų vandens lygių skirtumas yra 20 cm. Todėl pagrindu buvo priimta Pasaulinė geodetinė sistema WGS84 (World Geodetic System 1984), kurioje įvertinama gravitacija ir naudojamos trimatės koordinatės.