Ali ibn Jusufas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ali ibn Jusufas (arab.: علي بن يوسف) (gimė 1084 m., mirė 1142 m.) buvo Almoravidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 1106 m. iki mirties 1142 m. Ali ibn Jusufas buvo Jusufo ibn Tašmino sūnus.
[taisyti] Istorija
Ali ibn Jusufas sostą paveldėjo sulaukęs 23 metų. Jis didžiąją dali savo jaunystės buvo praleidęs Ispanijoje ir auklėtas vietos musulmonų dvasia. Jį tenkino minimali valdžia, gaunami mokesčiai ir daugiausiai dėmesio skyrė religiniams dalykams. Ali pasitikėjo savo dvasiniais patarėjais, kurie iš tikrųjų ir valdė šalį. Jo valdymo metais smarkiai krito Almoravidų galybė. 1110 m. Ali brolis Temimas užėmė Saragosą. Tais pačiais metais Ali vadovavo žygiui į Toledą, bet miesto užimti nepavyko. 1118 m. Aragono karalius Alfonsas I (Alfonso the Battler) atsėmė Saragosą ir iki 1126 m. pasiekė Viduržemio jūrą piečiau Grenados.
1122 m. Maroko centrinėje dalyje prasidėjo Almochadų sukilimas prieš Almoravidus, o 1128 m. sukilėliai net keturiasdešimt dienų laikė apsupę sostinę Marakešą. Neramumų šalyje Ali taip ir nesugebėjo numalšinti iki pat savo mirties 1142 m.
[taisyti] Nuorodos
| Anksčiau valdė: Jusufas ibn Tašminas |
Almoravidų dinastija 1106–1142 |
Vėliau valdė: Tašminas ibn Ali |
