1973 metų naftos krizė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1973 metų naftos krizė („naftos embargas“) – ekonominė krizė, prasidėjusi 1973 m. spalio 17 d., kai OPEC valstybės kartu su Egiptu ir Sirija Teismo dienos karo metu pareiškė, kad jos netieks naftos valstybėms, palaikančioms Izraelį šiame konflikte. Tai visų pirma palietė JAV ir jų sąjungininkus vakarų Europoje. Per sekančius metus naftos kaina paaugo nuo 3 iki 12 dolerių už barelį.
1973 metų naftos krizė yra pati didžiausia žinoma energetinė krizė. OPEC sumažino naftos gavybos apimtis ne tik tam, kad įtakoti pasaulines kainas savo naudai. Jų pagrindinis tikslas buvo padaryti politinę įtaką pasaulio visuomenei ir sumažinti vakarų valstybių pagalbą Izraeliui.
Jos rezultatas buvo Bendros rinkos ministrų tarybos deklaracija, kuri palaikė arabus. Be to beveik visos Afrikos valstybės nutraukė diplomatinius santykius su Izraeliu. Susidariusi politinė situacija sustiprino Izraelio priklausomybę nuo JAV ir parodė tikrą išsivysčiusių valstybių priklausomybę nuo naftos kainų.
