Šukuočiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ctenophora | ||||
|---|---|---|---|---|
 Šukuotis (Ctenophora) |
||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
||||
| Klasės | ||||
|
Čiuopikliniai šukuočiai (Tentaculata) Bečiuopikliai šukuočiai (Nuda) |
Šukuočiai (lot. Ctenophora) – daugialąsčių gyvūnų tipas. Jiems priklauso nedideli skaidrūs jūriniai gyvūnai, turintys radialinę ar dvišonę kūno simetriją. Vanduo sudaro iki 98 procentų kūno masės, todėl lengvai plūduriuoja vandenyje. Čiuopikliuose išsidėsčiusios lipniosios ląstelės (koloblastai). Šukuočiai juda šukučių pagalba, kurios išsidėsčiusios juostomis išilgai kūno. Sutartini šukučių mostai stumia šukuotį pirmyn. Kūnas ovalus, jo paviršių ir ryklę dengia ektoderminės kilmės epitelis. Ryklė suplota, už jos – trumpa stemplė, kuri atsiveria į suplotą skrandį. Nuo skrandžio atsišakoja radialiniai kanalai, kurie dar šakodamiesi sudaro gana sudėtingą gastrovaskuliarinę sistemą.
Nervų sistema difuzinė, sudaryta iš nervinių kamienų. Ji labai svarbi šukuočiams judant, nes priekinėje kūno dalyje esantys kalcio fosfato akmenėliai remiasi į kurį nors lankelį ir impulsas nervų sistema sklinda į šukutes. Šios, intesnyviai dirbdamos, atstato kūno pusiausvyrą.
Maistą gaudo šakotais čiuopikliais. Smulkūs jūriniai gyvūnėliai prilimpa prie sudėtingos sandaros lipniųjų ląstelių. Virškinti pradedama raumeningoje ryklėje, po to skrandyje ir kanaluose. Virškinti baigiama virškinimo sistemos ląstelėse. Todėl šukuočių virškinimas yra tarpląstelinis ir viduląstelinis.
Šukuočiai – hermafroditai. Tame pačiame organizme yra ir moteriškos, ir vyriškos lytinės ląstelės – gonados. Jų pagamintos lytinės ląstelės apvaisinamos išoriškai.
Šukuočiai skirstomi į dvi klases:
- Bečiuopikliai šukuočiai (Nuda).
- Čiuopikliniai šukuočiai (Tentaculata).
Žinoma apie 100 rūšių. Paplitę tropikuose, kiti šiaurėje. Tai jūriniai gyvūnai.
- Jūrų agrastas (Pleurobrachia) – planktoninis organizmas. Kūnas apvalus, drebučių pavidalo, apaugęs plaukeliais, turi du ilgus plonus čiuptuvus, kuriais gaudo maistą. Dydis kartu su čiuptuvais siekia 3 cm ilgio. Juda plaukelių dėka. Palietus, ima spindėti. Gyvena arti vandens paviršiaus ir per audrą dažnai išmetami į krantą. Paplitę visur. Gyvena ir Baltijos jūroje.
