Sundų valstybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Malajų salyno istorija
Priešistorė
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sundų valstybės, Šrividžaja, Javiečių valstybės, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Malajai, Ačehas, Mataramas, Minangkabau, Balis, Bandžarmasinas, Sukadana, Kutai, Brunėjus, Sulu, Magindanao, Gova, Bugiai, Molukai
Kolonijinis laikotarpis:
Filipinai, Olandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras

Sundų valstybės - sundų tautos sukurtos valstybės Indonezijoje, Javos salos vakarinėje dalyje, egzistavusios nuo II a. Dauguma jų buvo induistinės.

Nuo seno Javos saloje gyveno dvi atskiros tautos: sundai rytinėje dalyje ir javiečiai vakarinėje. Sundai, gyvenę arčiau Sundos sąsiaurio, kuriuo naudojosi indų pirkliai, keliaudami į Salyną, anksčiau susidūrė su jų kultūra. Todėl jie anksčiau sukūrė ir valstybes.

Pirmiausia čia minima Salakanagara valstybė (130-358 m.), o vėliau - Tarumanagara (358-669 m.). Tryliktojo šios valdovo Tarusbava laikais didėjo grėsmė iš malajų Šrividžajos valstybės, todėl 670 m. jis perkėlė sostinę ir pervardino valstybę į Sunda. Tačiau rytinių teritorijų valdytojas Wretikandayun turėjęs artimų ryšių su javiečių Kalingga valstybe, atsiskyrė nuo Sundos ir sukūrė Galuho valstybę. Šios dvi valstybės turėjo artimus dinastinius ryšius, ir vėliau Galuhas buvo absorbuotas Sundos.

Sunda gyvavo iki pat XVI a vidurio. XIV a ji formaliai buvo prijungta prie Madžapadhito, tačiau išlaikė didelę nepriklausomybę. Nuo XVI a Sunda vadinama Padžadžaranu, ir jos sostine buvo uostas Sunda (dabartinė Džakarta).

Induistinės sundų valstybės
Salakanagara (130-358 m.) | Tarumanagara (358-669 m.) | Sunda (670-1357)-Galuhas | Padžadžaranas (XVI a)