Magindanao
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Malajų salyno istorija |
| Priešistorė |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sundų valstybės, Šrividžaja, Javiečių valstybės, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Malajai, Ačehas, Mataramas, Minangkabau, Balis, Bandžarmasinas, Sukadana, Kutai, Brunėjus, Sulu, Magindanao, Gova, Bugiai, Molukai |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Filipinai, Olandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
Magindanao sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Maguindanao) – istorinė valstybė, egzistavusi Filipinų pietuose, Mindanao saloje 1205 m. - XIX a. Šioje valstybėje susiformavo magindanao tauta ir to paties pavadinimo kalba. Sultonatas valdė Mindanao salos vakarinę pusę nuo Zamboangos pusiasalio iki Sarangani, nors kartais jis valdė ir visą salą. Jo politinis ir kultūrinis centras buvo Kotobato miestas.
[taisyti] Istorija
Islamas į šalį buvo atneštas iš Džiohoro, žmogaus vadinamo Šarif Muhamed Kabungsuvan pačioje XII a. pabaigoje. Šis žmogus vedė vietos princesę ir įkūrė sultonatą apie 1205 m.
Ši valstybė klestėjo visuotinės Malajų salyno prekybos dėka. Nuo XVI a. pradėjus kolonizuoti ispanams, vietos sultonai kovojo su jais dėl savo nepriklausomybės. Vienas žymiausių sultonų buvo Muhamadas Dipatuanas Kudaratas, kuris laimėjo visus mūšius su ispanais, ir šie negalėjo įsigalėti šiose vietose.
Sultonato musulmonų pasipriešinimas ispanams tęsėsi per šimtmečius, ir yra aktualus iki dabar, virsdamas Filipinų musulmonų separatizmu.
