See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Rusų kalba - Vikipedija

Rusų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rusų kalba
(русский язык)
Kalbama: Rusijoje bei kitose šalyse
Kalbančiųjų skaičius: 280 milijonų
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 4-7
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
 Satem phylum
  Slavų
   Rytų slavų
    Rusų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Abchazijoje, Baltarusijoje, Gagauzijoe, Kazachstane, Kirgizstane, Kryme (de facto), Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Rusijoje, JTO, NVS, TATENA
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: ru
ISO 639-2: rus
ISO 639-3: nenurodyta

Rusų kalba priklauso rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Artimiausiai rusų kalba susijusi su ukrainiečių ir baltarusių kalbomis, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, kadangi laikui bėgant slavų kalbos mažiau diferencijavosi nei, pavyzdžiui, germanų kalbos.


[taisyti] Abėcėlė

Rusų kalbos rašmenys – kirilica.

Abėcėlė: Аа, Бб, Вв, Гг, Дд, Ее, Ёё, Жж, Зз, Ии, Йй, Кк, Лл, Мм, Нн, Оо, Пп, Рр, Сс, Тт, Уу, Фф, Хх, Цц, Чч, Шш, Щщ, ъ, Ыы, ь, Ээ, Юю, Яя.

[taisyti] Paplitimas

Rusų kalba yra labiausiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Rusų kalba yra didžiausia iš slavų kalbų. Ją kaip gimtąją arba antrąją kalbą skirtingais skaičiavimais vartoja 200-280 milijonų žmonių. Rusijoje, kur ji yra oficiali kalba, rusų kaip gimtąją kalbą vartoja 167 milijonai žmonių. Rusų kalba taip pat yra viena iš 6 oficialių JTO kalbų.

[taisyti] Gramatika

Rusų kalboje yra šeši linksniai, jie panašūs kaip ir lietuvių kalboje. Linksniuojamosios kalbos dalys tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ir įvardis.

Rusų veiksmažodžiai kaitomi laikais. Jų yra trys: esamasis, būtasis ir būsimasis.

Taip pat šioje kalboje yra ir trys giminės. Daiktavardžio giminę daugeliu atvejų galima nustatyti pagal galūnę: moteriškos giminės daiktavardžiai turi galūnę -a arba -я, niekatrosios -o, -ё arba -e. Visi kiti daiktavardžiai yra vyriškosios giminės. Paprastai jie turi nulinę galūnę (t.y. jos neturi ir baigiasi priebalsiu arba minkštumo ženklu) ir labai retai, kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžiai, baigiasi raide -a. Daiktavardžiai su galūne -ь gali būti ne tik vyriškosios, bet kartais ir moteriškosios giminės.

Laisvajame žodyne yra terminas Rusų kalba
Wikipedia
Vikipedija Rusų kalba


taisyti Plačiausiai vartojamos kalbos  
Kinų kalba | Anglų kalba | Arabų kalba | Ispanų kalba | Prancūzų kalba | Vokiečių kalba | Portugalų kalba | Italų kalba | Rusų kalba | Hindi | Bengalų kalba |
Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -