Merkurijus (planeta)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|
|||
|---|---|---|---|
 |
|||
|
|
|||
| Vid. atstumas nuo Saulės |
57 909 176 km | ||
| 0,387 av | |||
| Perihelis | 46 001 272 km | ||
| Afelis | 69 817 079 km | ||
| Ekscentricitetas | 0,205 630 69 | ||
| Apskriejimo periodas | 87,969 35 d. | ||
| Sinoidinis periodas | 115,8776 d. | ||
| Greitis orbitoje, km/s |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Pusiaujo skersmuo | 4 879,4 km | ||
| Paviršiaus plotas | 7,5×107 kv.km | ||
| Tūris | 6,1×1010 kub.km | ||
| Masė | 3,302×1023 kg | ||
| Vidutinis tankis | 5,427 g/cm³ | ||
| Laivojo kritimo pagreitis | 3,701 m/s² | ||
| Pabėgimo greitis | 4,3 m/s | ||
| Apsisukimo apie ašį periodas | 58,65 d. | ||
| Sukimosi greitis | 10,892 km/s | ||
| Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 7 ° | ||
| Paviršiaus temperatūra, K |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Palydovų skaičius | 0 | ||
|
|
|||
| Atmosferos slėgis, MPa | labai menkas | ||
| Atmosferos tankis | |||
| Kalis | 31,7% | ||
| Natris | 24,9% | ||
| Atominis deguonis | 9,5% | ||
| Argonas | 7% | ||
| Helis | 5,9% | ||
| Molekulinis deguonis | 5,6% | ||
| Azotas | 5,2% | ||
| Anglies dioksidas | 3,6% | ||
| Vandens garai | 3,6% | ||
| Vandenilis | 3,2% | ||
Merkurijus (sen. lietuvių pavadinimas Saulės dukra Vaivora) – artimiausia Saulei planeta.
Merkurijus aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita (nuotolis nuo Saulės kinta nuo 46 iki 70 milijonų km), dėl to Saulės apšviestas paviršius įkaista iki 700 K (430 °C) perihelyje ir iki 560 K afelyje. Per ilgą Merkurijaus naktį temperatūra nukrinta iki 110 K (-163 °C). Merkurijaus skersmuo 2,6 karto, o masė 18 kartų mažesnė negu Žemės.
Merkurijus apskrieja Saulę per 88 dienas, o apie ašį apsisuka per 59 dienas.
Detalios paviršiaus nuotraukos, gautos 1974-1975 m. kai JAV kosminė stotis „Mariner 10“ tris kartus praskriejo pro šią planetą. Paviršius labai panašus į Mėnulio – nusėtas gausybe apskritų įvairaus dydžio kraterių, susidariusių krintant į paviršių stambiems meteoritams. Didžiausių kraterių skersmuo siekia 200 km. Apskrita Kaitros jūra, kurios skersmuo 1300 km, ir kurią supa 2 km aukščio kalnai, matyt susidarė Merkurijui susidūrus su stambiu meteoriniu kūnu arba nedideliu asteroidu. Daugelyje Merkurijaus vietų matyti nuo 0,5 km iki 20 km ilgio pylimai, kurių aukštis siekia nuo kelių šimtų metrų iki kilometro. Merkurijaus krateriai pavadinti įvairių šalių rašytojų, menininkų, kompozitorių pavardėmis.
Aptikta labai reta Merkurijaus atmosfera.
Manoma, jog ši planeta turi maždaug 1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo – silikatų mantiją ir granito bei balzatų plutą. Merkurijaus magnetinis laukas maždaug 300 kartų silpnesnis negu Žemės.
2004 m. rugpjūčio 3 d. NASA paleido erdvėlaivį “Messenger”. Tam, kad pasiektų artimiausią Saulei planetą, aparatas panaudos Žemės ir Veneros gravitacinius laukus. Po dviejų suartėjimų su Venera, erdvėlaivis 2007 ir 2008 m. kelis kartus praskries pro Merkurijų, o 2011 m. “Messenger” taps planetos palydovu. Mokslinės programos trukmė – vieneri metai. Iš viso “Messenger” apskries Saulę 15 kartų, įveiks 7,9 mlrd. km ir kainuos 427 mln. dolerių. Aparatas gabena 7 prietaisus, kurių masės – nuo 3,1 iki 13,1 kg (viso 42,4 kg). Tai kamera, 4 spektrometrai, lazerinis aukštimatis ir magnetometras. Jais bus fotografuojamas Merkurijaus paviršius, tiriamas reljefas, grunto sudėtis, aplinkinė erdvė, magnetinis laukas. Opiausi klausimai: koks – kietas ar skystas yra Merkurijaus branduolys ir kas kuria magnetinį lauką. Kada ir kaip Merkurijuje atsirado lygumos ir plutos trūkiai? Kaip susidaro ir Saulės vėjui atsispiria retutė Merkurijaus atmosfera? Ar jo ašigaliuose esama ledo?
Palydovų Merkurijus neturi.
| Saulės sistemos objektai |
|---|
 Saulė – Merkurijus • Venera • Žemė • Marsas • Jupiteris • Saturnas • Uranas • Neptūnas |
| Mėnulis – Nykštukinės planetos – Kometos – Asteroidai |
