Lukianas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lukianas (gr. Λουκιανός lot. Lucianus) (120 m.e.metais – 180 m.) – graikų rašytojas, satyrikas.
Lukianas gimė apie 120 m.e.metus Samosatoje (Turkija), prie Eufrato upės. Jis nuo mažens kalbėjo siriečių kalba, bet mokykloje išmokęs graikiškai ir, kaip rodo raštai, graikų kalbą bei stilių tobulai įvaldęs.
Lukianas savo išsilavinimu ir veikla buvo sofistas. Jis tapo vienu iš žymiausių graikų literatūros atstovų. Gyvendamas Atėnuose, Lukianas išstudijavo senuosius graikų filosofus, ypač Platoną. Jį traukė Platono dialogų forma. Traukė jį ir senosios atikinės komedijos pavyzdžiai, jos polinkis į parodiją. Iš naujosios atikinės komedijos jis mokėsi piešti charakterius, mokėsi psichologinio įsigilinimo, realistinio papročių vaizdavimo.
Lukianas buvo susipažinęs su visa tuometine graikų literatūra, o ypač gerai – su komedija. Iš pradžių Lukianas kūrė teismines kalbas, pasižymėjo kaip advokatas, o vėliau, gyvendamas turtingoje romėnų provincijoje Galijoje, tapo retorikos mokytoju. Tuo laiku Lukianas sukūrė publicistinių rašinių. Senatvėje buvo nuvykęs į Egiptą ir ten Egipto valdytojo rūmuose ėjo aukštas pareigas.
Lukiano įtaka pasaulio literatūrai buvo didelė. Jau vėliausiais Bizantijos laikais juo buvo sekama, o XV a. ta įtaka pasirodo ir Vakarų Europos literatūros kūriniuose.
[taisyti] Darbai
Iš Lukiano darbų išliko septyniasdešimt devyni proziniai kūriniai, dvi komiškos tragedijos ir penkiasdešimt trys epigramos. Visas gausus Lukiano literatūrinis palikimas paprastai skirstomas į keletą skyrių:
- Retorinės deklamacijos;
- Literatūrinės kritikos raštai;
- Biografiniai kūriniai;
- Apysakos;
- Satyriniai dialogai;
- Tragedijų parodijos ir epigramos.
