Kopa (1965 knyga)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Kopa“ – Frenko Herberto mokslinės fantastikos romanas, išleistas 1965 m. „Kopa“ gavo Hugo ir Nebula apdovanojimus ir yra viena garsiausių visų laikų mokslinės fantastikos knygų. Romanas sulaukė penkių tęsinių ir ekranizacijos (režisierius David Lynch), televizijos miniserialo, kompiuterinių žaidimų ir F. Herberto sūnaus Brian'o bei Kevin. J. Anderson'o parašytų knygų apie „Kopos“ priešistorę.
Lietuvių kalba romanas pasirodė 2002 m. (vertė Rūta Steponavičiūtė).
Turinys |
[taisyti] Siužetas
DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės
Knygos veiksmas vyksta bent jau 22 000 metų vėliau nei dabar. „Senojoje Žemėje“ jau seniai nebegyvena žmonės, pasimiršo didžioji dalis istorijos, nors yra išlikę įvairių istorinių bei religinių tradicijų.
Pagrindinis romano konfliktas – politinė kova tarp trijų aristokratų giminių: imperatoriaus giminės, Atreidų ir Harkonų. Imperatorius Šadamas IV žiūri į Atreidus kaip į keliančius pavojų jo valdžiai, nes Leto Atreidas labai populiarus Landsraade – diduomenės susirinkime. Leto Atreidui tarnauja Dankanas Aidahas, mentatas Tufiras Havatas ir – žudikas Gernis Halekas – jie rengia kovotojus, pajėgius varžytis su galingaisiais imperatoriaus sardaukarais. Imperatorius nusprendžia, kad Atreidų giminę reikia sunaikinti, tačiau jis negali rizikuoti ir pulti vieną giminę, nes tuomet kitos susivienytų prieš jį. Todėl Šadamas pasinaudoja sena nesantaika tarp Atreidų ir Harkonų kaip priedanga.
Atreidams atiduodama Harkonams priklausiusi valdžia dykumų planetoje Arakyje, vadinamoje Kopa. Tik čia galima gauti neįkainojamos Melanžo rūdos (Spice Melange ang.). Rūda triskart pailgina gyvenimo trukmę, yra būtina navigatorių gildijai ir Bene Džezaret (Bene Gezaret ang.) seserijai. Bene Džezaret amžių amžius vykdė genetinę programą, siekdama sukurti vyrą – Kvyzat Hadarą (Kwisatz Haderach ang), – kuris gebės numatyti ateitį ir turės visų savo protėvių prisiminimus. Politinę intrigą dar labiau sukomplikuoja faktas, kad ir Leto sūnus Polas Atreidas, ir barono Valdimiro Harkono paveldėtojas Feidas Rauta yra svarbios Bene Geserit dėlionės detalės: Bene Geserit buvo suplanavusios, kad jų narė ledi Džesika Leto Atreidui pagimdys dukterį, kurią bus galima apvesdinti su Harkono sūnumi. Tačiau Džesika įsimylėjo Leto ir pagimdė jam sūnų, taip išduodama savo seseriją.
Atvykę į Kopą, Atreidai turi susidurti su Harkonų puolimu, į kurį įsijungia ir imperatoriaus sardaukarai, persirengę Harkonų kariais. Jiems padeda išdavikas Atreidų giminėje. Leto žūva, o Polas su Džesika pasprunka į dykumą. Padedami Bene Geserit seserų turimų sugebėjimų ir Polo talentų, jie prisijungia prie dykumos gyventojų – fremenų, kurių gyvenimas sukasi apie milžiniškus dykumos kirmius. Polas pasirodo esąs lauktasis Kvizac Haderakas. Kadaise Bene Geserit misija fremenų tautoje įdiegė religinį mitą – tai padeda Polui tapti Muad'Dibu, religiniu ir politiniu lyderiu, kuris suvienija fremenus.
Polas atkeršija už tėvą, susikauna su Feidu Rauta, priverčia Šadamą atsisakyti sosto ir tampa pirmuoju Atreidų giminės imperatoriumi.
[taisyti] Atreidai
Atreidų šeima yra kilusi iš Kaladano planetos, kuri palaminta beribiais vandenynais ir švelniu klimatu. Šeimo galva, kunigaikštis Leto Atreidas yra garbingas žmogus, savo pavaldinių mylimas ir visų mėgstamas. Tokie žmonės kaip jis gali tikėtis absoliutaus lojalumo. Net išdavikas kuris tūrėjo pristatyti kunigaikštis, atliko tai tik todėl, kad harkonai turėjo jo žmoną.
Pagrindinis atreidų kovinės technologijos atributas yra garso bagos. Jų technologijos pagalba buvo sukurtas prietaisas vadinamas Ginybos Moduliu. Pagrindinis šio ginklo principas yra vartotojo balso bangų stiprinimas ir nukreipimas taikinio link. Ginybos modulis yra viena iš priežaščių kodėl fremenai sugebėjo nugalėti visus priešus.
Atreidų elitiniai kariai yra mokinami unikalaus kovos meno, kuris leidžia jiems momentais judėti greičiau nei mato akis. Ši techniką naudoja išsisukant nuo smūgių ir šūvių.
[taisyti] Harkonenai
Harkonenų šaima yra kilusi iš žiauraus klimato, ugnikalniais nusėtos Giedi pirmosios planetos (Giedi Prime ang.) Visa šeima pasižymi neregėtu žiaurumu ir nežmoniškumu. Visi esantys toje planetoje išskyrus šeimos narius turi širdies jungiklius. Specialius prietaisus įmontuotus į širdį, kurie stimuliuoja širdies darbą. Baronui užsimanius paragauti šiltos žmogienos, jam užtenka patraukti už aukos širdies jungiklio ir taip sustabdoms aukos širdies darbas.
Pagrindinis jų armijos koziris yra genetinės manipuliacijos skirtos sustiprinti karius betkokia kaina. Dėja, dėl tokio požiūrio į genus, harkoniečiai gimsta apsigimę.
Visa harkoniečių politika yra paremta smurtu, baime ir teroru.
[taisyti] Vaizduojamas pasaulis
Romane aprašomu laiku jau daug amžių yra uždrausti sudėtingi kompiuteriai: kadaise įvyko Batleriečių Džihadas, ir Oranžinių Katalikų Biblijoje buvo įsakyta: „Nedaryk žmogaus proto pavidalo mašinos“. Todėl žmonės labai išvystė savo pačių gebėjimus:
- Mentatai išmoksta pasiekti sužadintą proto būseną, kurioje gali atlikti sudėtingus loginius skaičiavimus.
- Prekybos Gildija turi tarpžvaigždinio transporto monopolį. Jos navigatoriai vartoja narkotiką melanžą, kad įgytų šiokių tokių galimybių numatyti ateitį ir taip galėtų saugiai vesti Gildijos laivus per kosmoso erdvę.
- Bene Geserit – seserija, kurios narės neretai pavadinamos „raganomis“. Per tūkstančius kartų jos išsiugdė ypatingas protines ir fizines galias, kurias metų metus tobulina prana-bindu technika. Tapdama Palaimintąja Motina, Bene Geserit sesuo įgyja savo pramočių prisiminimus ir gyvenimo patirtį, tačiau ją baugina pasąmonės erdvė, kurioje glūdi vyriškosios linijos prisiminimai. Kad taptų Motina, Bene Geserit turi praeiti Agonijos išbandymą – suvartoti nuodo ir jį savo kūne pakeisti.
Svarbūs veikėjai knygoje yra fremenai – Kopos (Arakio) gyventojai, prisitaikę gyventi dykumoje. Jie moka joti milžiniškais Kirmiais ir iš jų išgauna Gyvybės Vandenį – nuodą, kuris vėliau pakeičia anksčiau Bene Geserit išbandymuose naudotus nuodus. Pakeistas Gyvybės Vanduo padeda kuriam laikui sulieti genties narių sąmones.
