Demetra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
| Olimpo dievai | |
|
Fantastinės būtybės |
|
Demetra („motina-deivė“ arba „davėja motina“) graikų mitologijoje – Krono ir Rėjos duktė, žemės derlingumo ir žemdirbystė dievė, vedybų saugotoja. Ji yra pažadinima kaip sezonų atnešėja Homeriškajame himne, tarsi, subtilus ženklas, kad ji buvo garbinama dar ilgai prieš tai, kol pasirodė Olimpo dievai. Demetra ir jos duktė Persefonė buvo eleusinietiškų misterijų centrinės figūros, kurios, taip pat, buvo ankstesnės už Olimpo panteoną. Su Jasionu susilaukė Pluto, turto personifikacijos.
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Demetros ir Poseidono vardai yra siejami vienoje iš Pilo lentelių, kur jie pasirodo kaip „PO-SE-DA-VO-NE“ ir „DA-MA-TE“, kontekste sušventinto išrinkimo. Žodžių elementas „DA“ kiekvieno iš jų varde yra, atrodo, susijęs su indoeuropiečių šaknimi reiškiančia dalijimą žemės ir garbės (palyginimui lot. dare „duoti“), todėl „Poseidonas“ reikštų kažką panašaus į „davimo valdovas“ arba „duodančiosios vyras“, o „Demetra“ – „davimo motina“.
Poseidonas kartą persekiojęs Demetra, jos archajiškoje formoje kaip deivę kumelę. Ji priešinosi Poseidonui bandydama pasislėpti tarp karaliaus Onkijo arklių bandos, bet negalėjo užmaskuoti savo dieviškumo. Poseidonas pasivertė eržilu ir paėmė ją. Iš jų sąjungos gimė Arionas, arklys suprantantis žmonių kalbą. Demetra pažodžiui „įsiutusi“ („Demetra Erinys“) puolime, bet nusiplovusi savo pyktį Ladono upėje („Demetra Lousia“). Arkadijoje istoriniais laikais Demetra buvo garbinama kaip deivė su arklio galva.
[taisyti] Kultas
- Demetros garbei Arkadijoje Pelenės (Pellené) mieste buvo švenčiamas septynių dienų festivalis.
- Pauzanijas keliaudamas pro Demetros šventyklą Misioje (Mysia) kelyje iš Mikėnų į Argą, bet viskas ką jis galėjo aprašyti, paaiškinant archaišką vardą, buvo mitas paskirtas Misiai, kuri garbina Demetrą.
- Pagrindinės Demetros kulto vietos nebuvo apsiribojančios tam tikra graikų pasaulio dalimi. Kulto vietos buvo Eleusinę, Sicilijoje, Hermione, Iasose, Pergamone, Seline, Tegėjoje, Torikoje, Dione, Likosauroje, Mesembrijoje, Enoje ir Samotrakėje.
- Jos atitikmuo buvo romėnų deivė Cerera. Pagal genealogiją, Demetra yra Krono ir Rėjos dukra, todėl vyriasnioji Dzeuso sesuo. Į jos dvasininkę buvo kreipiamasi titulu Melisa.
- Demetra išmokė žmoniją žemės ūkio menų: sėti sėklas, arimo, derliaus nuėjimo ir t.t. Ji buvo ypač mėgstama tarp kaimo žmonių, daugiausia už tai jog ji jiems teikdavo tiesioginę naudą, taip pat ir todėl, kad jie buvo labiau konservatyvūs. Demetra buvo viena iš centrinių figūrų senesnėse Graikijos religijose. Reliktai, skirti jos kultui, tokie kaip apžadinės molio kiaulės, būdingos Neolitui. Romėnų laikais kiaulė dar buvo aukojama Kerei, numirus kam nors šeimoje, siekiant apvalyti namus.
[taisyti] Vaizdavimas
Demetra yra dažniausiai vaizduojama karietoje, dažnai su derliumi, gėlėmis, vaisiais, javais. Taip pat kartais vaizduojama su Persefone. Demetra beveik niekada nevaizduojama su savo mylimaisias, išimtis Jasionas, Kretos jaunuolis. Dzeusas iš pavydo paaukojo Jasioną savo žaibu.
[taisyti] Mituose
- Hadas pagrobė Persefonę. Demetra Persefonės motina išgirdusi Persefonės riksmą atskubėjo jai į pagalbą, bet jos nerado. Tada iš Helijo, viską matančio saulės dievo, sužinojo, kad ją pagrobė Hadas ir Persefonė taps jo žmona. Tai sužinojusi Demetra pradėjo be galo liūdėti. Ji pasitraukė iš Olimpo, supykusi ant Dzeuso, ir apsigyveno tarp mirtingųjų, visa gamta liūdėjo kartu su ja. Dzeusas matydamas, kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji labai liūdinti be dukros. Pasiuntė Hermis į Hado karalystę leisti Persefonei pasimatyti su motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko išleisti Persefonę pas motiną, bet prieš tai jai davė 6 granato sėklas praryti. Granatas – santuokos simbolis. Pamiršusi viską iš džiaugsmo, Demetra išskėstomis rankomis puolė pasitikti dukters. Vėl ji išvydo mylimą Persefonę. Su ja grįžo Demetra į Olimpą. Taip Persefonė 6 mėnesius praleidžia požemio karalystėje, gamta kaip ir Demetra liūdi, o kitus 6 mėnesius su savo motina, tada gamta džiūgauja, viskas pražysta, nes ir Demetra džiaugiasi matydama šalia savo dukterį. Kitoje šios istorijos versijoje Persefonę išgelbėjo Hekatė.
- Kol Demetra ieškojo dukters, įgavusi senos moters išvaizda ir pasivadinusi Doso, ji buvo svetingai sutikta Kelėjo, Eleusino karalio Atikoje (ir Fitalo). Jis paprašė slaugyti jo sūnūs, Demofoną ir Triptolemą, nuo Metaniros. Atsidėkodama Kelėjui už jo vaišingumą, Demetra ketino jo sūnų Demofoną padaryti nemirtingu grūdindama jo sielą šeimos židinyje kiekvieną naktį. Tačiau negalėjo užbaigti ritualo, kadangi vieną naktį Metanira įėjo į kambarį ir taip sutrukdė. Vietoje to ji nusprendė Triptolemą išmokyti žemės ūkio meno. Iš jo visa Graikiją išmoko kaip sodinti ir nuimti javus. Triptolemas skrido per žemes sparnuotoje karietoje, kol Demetra ir Persefonė nešė jį, ir padėjo jam užbaigti misiją išmokyti visą Graikiją žemės ūkio meno.
- Vėliau Triptolemas išmokė Linką, Skytijos karalių, žemės ūkio meno, bet šis atsisakė išmokyti savo žmones ir mėgino užmušti Triptolemą. Demetra pavertė jį lūšimi.
- Demetra padėjo Aetoną, bado dievą, į Erisichtono žarną taip padarydama jį amžinai alkanu. Erisichtoną nubaudė už tai, kad jis kirto medžius šventoje giraitėje.
[taisyti] Vaikai
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Apoldoras III 6, 1-2 ir Higinas, „Fabula“ 69
