Wolfgang Ernst Pauli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Wolfgang Ernst Pauli

Gimė	Mirė
1900 m. balandžio 25 d.	1958 m. gruodžio 5 d.
Viena	Ciūrichas

Volfgangas Ernstas Paulis (vok. Wolfgang Ernst Pauli, 1900 m. balandžio 25 d. – 1958 m. gruodžio 5 d.) – austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą.

[taisyti] Biografija

Volfgangas Paulis gimė Vienoje, Wolfgang Joseph Pauli ir Berta Camilla Schütz šeimoje. Antrąjį vardą gavo savo krikštatėvio, fiziko Ernsto Macho, garbei. Lankė Döblinger gimnaziją Vienoje ir su pagyrimu ją baigė 1918 m. Praėjus dviems mėnesiams po baigimo paskelbė pirmąjį mokslinį darbą (apie Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją). Įstojo Liudviko Maksimiljano universitetą Miunchene ir, vadovaujamas Arnoldo Somerfeldo, 1921 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją kvantinės jonizuoto molekulinio vandenilio teorijos tema.

Nuo 1921 m. Göttingen universitete (Vengrija) dirbo Makso Borno asistentu, o kitus metus praleido Nilso Boro teorinės fizikos institute Kopenhagoje. 1923–1928 m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė kvantinės mechanikos teoriją: suformulavo draudimo principą ir nereliatyvistinio sukinio teriją.

1928 m. buvo paskirtas Ciūricho Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. 1931 m. apdovanotas Lorenco medaliu.

1938 m. Vokietijai prisijungus Austriją, Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl 1940 m. persikėlė į JAV. Čia tapo Prinstono universiteto teorinės fizikos profesoriumi. Po Antro pasaulinio karo tapo natūralizuotu JAV piliečiu (1946 m.) ir netrukus grįžo į Ciūrichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.

1945 m. už draudimo principą gavo Nobelio fizikos premiją, kuriai nominuotas buvo Alberto Einšteino. 1958 m. gavo Makso Planko medalį. Tais pačiais metais susirgo kasos vėžiu.

Paulis mirė Rotkreuz ligoninėje Ciuriche 1958 m. gruodžio 15 d.