Mokslų daktaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mokslų daktaras (v. lot.: docere „mokyti“ ir doctus „mokytas“; sntr. Dr., dgs. Dres.) – aukščiausias akademinis laipsnis, Lietuvoje – mokslinis laipsnis (daktaro laipsnis).

Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą aukštojoje mokykloje ir apgynusiems daktaro darbą (disertaciją). Daktaro laipsnis liudija apie asmens gebėjimą dirbti mokslinį darbą bei yra habilitacijos sąlyga.

Dėl istorinių priežasčių užsienio valstybėse šis laipsnis dažnai žymimas PhD (iš angl. Doctor of Philosophy – filosofijos daktaras), nors suteikiamas jis ne vien filosofams, bet ir biologams, medikams, fizikams ir pan. Medicinos srityje kai kurios šalys taip pat turi ir atskirą medicininio daktaro laipsnį, kurio suteikimo tvarka ir reikalavimai skiriasi. Daktaro laipsis suteikia teisę prieš pavardę rašyti Dr (Dr. Vardenis Pavardenis). Medicinos srityje yra ir kitų panašiai vadinamų laipsnių (Dr. med., Dr. med. dent. bei Dr. med. vet.), kurių reikalavimai ir suteikimo tvarka skiriasti nuo šiame straipsnyje aprašytosios. Doctor of Philosophy galima įgauti taip pat ir medicinoje, tačiau tai bus ne tas pats laipsnis.

[taisyti] Daktaro laipsnio įvertinimas

Skirtingai nuo bakalauro ar magistro diplomų, kurie liudija tam tikrą standartinį žinių rinkinį, daktarų kvalifikacijos profiliai yra šiek tiek skirtingi, nes priklauso nuo disertacijos temos, kuri niekada negali būti ta pati. Universitetas ar firma, nusprendę įdarbinti mokslų daktarą, paprastai prašo jo parodyti mokslinių publikacijų sąrašą bei kviečia perskaityti prieš auditoriją trumpą pranešimą savo ankstesnės patirties tema. Tai leidžia atsirinkti darbuotoją, kuris geriausiai išmano planuojamą atlikti darbą.

Daktaro laipsnis atveria galimybes tolesnėms mokslininko karjeros pakopoms. Dėl užsienio kalbų mokėjimo, apsiskaitymo bei įrodyto sugebėjomo organizuotai dirbti mokslinis laipsnis daugelyje šalių gerai vertinamas ir komerciniame sektoriuje.

Formaliai daktaro laipsnis pirmiausia liudija sugebėjimą savarankiškai vykdyti visus reikalavimus atitinkančius mokslinius tyrimus savo kompetencijos srityje.