Voluinės sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Voluinės sritis**
Vėliava

(Detaliau)
Herbas
(Detaliau)
Pagrindiniai duomenys
Sostinė:	Luckas
Oficiali kalba:	Ukrainiečių kalba
Apskrities statusas nuo:	1939 m. gruodžio 4 d.
Plotas:	20,144 km²
Gyventojų sk. (2006):	1 036 891
Tankumas:	66,9 žm./km²
Administracinis suskirstymas
Rajonų:	16
Srities pavaldumo miestų:	4
Rajono pavaldumo miestų:	7
Politika
Gubernatorius:	Mykolas Romaniukas Микола Романюк
Kiti duomenys
Automobilių numeriai:	AC
Telefono kodai:	+380 33
Tinklalapis:	[1]
Žemėlapis

Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волиньщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose - su Lvovo sritimis, vakaruose - su Lenkija, šiaurėje - su Baltarusija. Administracinis centras - Luckas.

[taisyti] Geografija

Voluinės srities upės

Styrės upė

[taisyti] Plotas

Srities plotas 20143 km², kas sudaro 3,3% Ukrainos teritorijos ir užima 19 vieta tarp šalies sričių.

[taisyti] Vandens telkiniai

Voluinės turtas - ežerai (daugiau negu 220). Jie susitelkę pačioje srities šiaurės vakarinėje dalyje - Šacko ežeryne. Didžiausi ežerai: Svitjazio (Світязь), Pulemecko (Пулемецьке), Tursko (Турське), Lukai (Луки), Liucimiras (Люцимир).

Šiaurine srities dalimi teka Pripetė (Dniepro baseinas). Į ją šiaurės rytų kriptimi teka intakai - Styrė, Stohidas, Turija. Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas, priklausantis Vyslos baseinui. Voluinės sritimi eina Baltijos ir Juodosios jūrų vandenskyra.

Iš viso per sritį teka 130 upių, kurių bendras ilgis apie 3000 km. lgiausios:

Stohidas - 188 km
Turija - 184 km
Styrė - 170 km
Pripetė - 170 km (srities teritorijoje)
Vakarinis Bugas - 128 km (srities teritorijoje)

[taisyti] Reljefas

Vyraujantis reljefas - lygumų. Beveik trys ketvirčiai Voluinės srities teritorijos yra pelkėta Polesės žemuma (aukštis 140-150 m), mažesnė dalis pietuose apima šiaures vakarinę Voluinės aukštumos dalį (220-290 m). Aukščiausia srities vieta yra ties Bužankos kaimu Horochivo rajone - 292 m, tuo tarpu žemiausia vieta yra pri Stohido upės, šalia jo santakos su Pripete (139 m).

[taisyti] Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5°C, liepos - 18,6 °C. Per metus iškrenta 550-600 mm kritulių. Vegetacinis periodas - apie 200 dienų.

[taisyti] Dirvožemiai

Dirvožemiai pilkieji jauriniai ir juodžemiai (miškastepėje), vėlėniniai jauriniai, pelkiniai (Polesėje).

[taisyti] Augalija ir gyvūnija

Miškai užima 32,5% visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti srities šiaurės rytuose. Būdingi mišrieji ir plačialapiai miškai (pušys - 60%, ąžuolai - 13%, alksniai - 13%, beržai - 10%, taip pat auga eglės, skroblai, uosiai, klevai). Yra ir regionui unikalių rūšių - sibirinių kedrų, piramidinių tujų, raudonųjų ąžuolų. Miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, barsukai, lūšys, lapės, voverės, stumbrai, bebrai; miškastepės zonoje kiškiai, lapės, graužikai; aklimatizuota ondatra. Ežeruose ir upėse veisiasi 35 rūšių žuvys (karpiai, karosai, raudės, lydekos, lynai, starkiai, unguriai, šamai, ešeriai).

Reliktinė augalija ir gyvūnija bei laukiniai kraštovaizdžiai saugomi Šacko nacionaliniame parke.

[taisyti] Istorija

Lucko pilis

Olykos gotikos stiliaus bažnyčia

Voluinės teritorijoje randama vėlyvojo paleolito archeologinių radinių. Seniausios gyvenvietės buvo prie dabartinio Lucko, Torčyno, Novostavo, Polonkos. Mezolitinių radinių randama Liutko, Samario, Neviro vietovėse. Daugelyje gyvenviečių rasta neolito laikotarpio radinių.

Manoma, kad Voluinės (Volynės) pavadinimas kilo iš metraščiuose minimos Velinės (Велиня) vietovės, kuri buvo prie Gučvos upės, 20 km nuo dabartinio Vladimiro. Valinanais vadintos gentys, gyvenusios Bugo ir Pripetės aukštupiuose.

Ipatijaus metraštyje apie 981 metus, žymima, kad voluiniečių žemė įeina į Kijevo Rusios sudėtį. Kunigaikštis Vladimiras Didysis įkūrė Vladimiro miestą, netoli Velinės. 988 m. miestas Vladimiro perduotas savo sūnui kunigaikščiui Vsevolodui. Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu, be ir religiniu regiono centru.

Voluinės kraštui klestint kurėsi nauji miestai. Ipatijaus metraštyje 1085 m. minimas Luckas, 1097 m. Turijskas, Šepelis, Bužskas, 1150 m. Ustilugas. 200 metų kraštą valdo Monomahovičių dinastija. 1157 m. Voluinę pradeda valdyti Mstislavo dinastija. Kraštas buvo puldinėjamas lietuvių, jotvingių, lenkų. 1199 m. Romanas Mstislavovičius sujungė Voluinę su Haliču į Haličo-Voluinės kunigaikštystę. 1340 m. valstybės valdovu tapo kunigaikštis Liubartas, priklausęs Gediminaičių dinastija ir Voluinė pajungta prie LDK.

Po Liublino unijos 1569 m. Voluinė atiteko lenkams ir šie čia įkūrė Voluinės vaivadiją. Jie stačiatikius bandė versti katalikais todėl Voluinėje kilo neramumai ir sukilimai. 1648-1654 m. vyko kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio. Sukilimų dėka, voluiniečiai išlaikė stačiatikių tikėjimą. 1793 m. Voluinė drauge su kitomis rytų Lenkijos žemėmis įėjo į Rusijos imperiją. Joje sudaryta Voluinės gubernija. Caro valdymo metais drausta ukrainietiška literatūra, uždarytos lenkų katalikų bažnyčios. XIX a. antroje pusėje Voulinėje pradėta vystyti pramonė. 1873 m. nutiestas geležinkelis Zdolbunivas-Kovelis, 1877 m. Liublinas-Kovelis.

Per pirmąjį pasaulinį karą per Voluinę keletą kartų praėjo fronto linija tarp rusų iš vienos pusės, ir austro-vokiečių karių, iš kitos. 1916 metų birželį rusų kariai perėję frontą užėmė Lucką ir nuvijo autro-vokičių kariuomenę už Stohido upės. Daugiau metų nekito frontas. Per tą laikotarpį buvo sunaikinta daug gyvenviečių.

1917 metais susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika. Voluinė įeina į respublikos sudėtį. 1918 - okupuota vokiečių karių, o po metų aneksuota lenkų. Sukurta Voluinės vaivadija. Visi gyventojų sukilimai numalšinti.

Po Molotovo-Ribentropo pakto atiteko TSRS. 1939 m. gruodžio 4 d.įtvirtinta Voluinės sritis - tačiau jau be istorinių Rivnės, Šepetivkos, Chelmo ir daugelio kitų žemių.

1941-aisiais Voluinė tapo viena iš pirmųjų Ukrainos dalių į kurią įžengė vokiečių armija. Karo eigoje srityje svarbių mūšių nevyko, todėl sritis architektūrinių paminklų prarado nedaug.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Voluinės sritis - vieną Ukrainos sudedamųjų dalių.

[taisyti] Voluinės sritis įvairių šalių sudėtyje

Kijevo Rusia apie 981 – 1390
Voluinės kunigaikštystė 1154 – 1390
Haličo-Voluinės kunigaigštystė 1390 -1431
Voluinės kunigaikštystė 1431―1452
LDK 1452 - 1569
Abiejų Tautų Respublika 1569-1795
- Rusijos imperija 1795 - 1917
- Ukrainos Liaudies Respublika 1917-1919
Lenkija 1919-1939
Ukrainos TSR 1939-1991
Ukraina nuo 1991

[taisyti] Gyventojai

Žuravnikų kaimas Gorohivo rajone

2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudarė 2,2% visų Ukrainos gyventojų. Tame tarpe:

miesto gyventojų — 50,4%
kaimo gyventojų − 49,6%

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai — 94,3%
rusai —4,4%
kiti (lenkai, čekai, slovakai, žydai) — 1,3%

Srities vidutinis gyventojų tankumas - 66,9 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė srities dalis, apie Lucką. Taip pat tankiai gyvenama visa pietinė dalis. Rėčiausiai gyvenama pelkėtoje Polesė Voluinės šiaurėje, ypač į šiaurę nuo Pripetės. Retai gyvenami ir miškingi rytai.

Demografinė raida tarp 1970 ir 2006
1970	1985	1995	2001	2003	2006
975 000	987 000	1 035 100	1 057 200	1 063 900	1 036 891

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Voluinės sritis padalinta į 16 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus.

Voluinės srities miestai

Voluinės laukai netoli Olykos

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Gyventojų skaičius
Luckas	Луцьк	202 900
Kovelis	Ковель	66,8
Novovolynskas	Нововолинськ	52,6
Voluinės Volodymyras	Володимир-Волинський	37,9

Srities rajonai
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Administracinis centras
Horochivo rajonas	Горохівський район Horokhivs'kyi raion	Horochivas
Ivanyčių rajonas	Іваничівський район Ivanychivs'kyi raion	Ivanyčiai
Kamin-Kaširskio rajonas	Камінь-Каширський район Kamin'-Kashyrs'kyi raion	Kamin-Kaširskis
Kivercų rajonas	Ківерцівський район Kivertsivs'kyi raion	Kivercai
Kovelio rajonas	Ковельський район Kovels'kyi raion	Kovelis
Lokačių rajonas	Локачинський район Lokachyns'kyi raion	Lokačiai
Lucko rajonas	Луцький район Luts'kyi raion	Luckas
Liubešivo rajonas	Любешівський район Lyubeshivs'kyi raion	Liubešivas
Liubomilio rajonas	Любомльський район Lyubomls'kyi raion	Liubomilis
Manevyčių rajonas	Маневицький район Manevyts'kyi raion	Manevičiai
Ratnės rajonas	Ратнівський район Ratnivs'kyi raion	Ratnė
Rožysčės rajonas	Рожищенський район Rozhyshchens'kyi raion	Rožysčė
Šacko rajonas	Шацький район Shats'kyi raion	Šackas
Staro-Vyživkos rajonas	Старовижівський район Starovyzhivs'kyi raion	Stara Vyživka
Turijsko rajonas	Турійський район Turiys'kyi raion	Turijskas
Voluinės Volodymyro rajonas	Володимир-Волинський район Volodymyr-Volynskyi raion	Voluinės Volodymyras

[taisyti] Voluinės sienos

Srities pradžia kelyje H17 Lvovas-Luckas

Ukrainos pasieničių statomi spaudai Ustyluhe

Voluinė besiriboja su kitomis sritimis:

Lvovo sritimi pietuose
Rivnės sritimi rytuose

Kitomis valstybėmis:

Baltarusija šiaurėje 205 km;
Lenkija vakaruose 190 km.

[taisyti] Automobiliai pasienio kontrolės punktai:

Su Lenkija:

Ustyluhas (Устилуг), Jahodynas (Ягодин), Rymačiai (Римачі), Izovas (Ізов).

Su Baltarusija:

Dolskas (Дольськ), Zabolotja (Заболоття), Domanovo (Доманово), Piščia (Піща), Pulemecas (Пулемець).

[taisyti] Ekonomika

Išgaunama akmens anglis (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas). Kivercų, Kovelio, Mancevičių rajonuose vystoma durpių gavyba. Voluinės srityje išplėtota lengvoji, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Kovelyje gamnamos žemės ūkio mašinos, Lucke - automobiliai, plastiko gaminiai, Vladimire, Rožyščėje, Mancevičiuose - baldų pramonė. Daugelyje miestų yra maisto pramonės (cukraus, konservų, pieno, mėsos) įmonių. Auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys, arkliai).

[taisyti] Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	336,6
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,9
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	645,6
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	1,4
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	-309,0
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	2409,4
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	825
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	163,4

[taisyti] Stambiausios įmonės

Stambiausios įmonės
Pavadinimas	Pavadinimas Ukrainietiškai	Būstinė	Produkcija
Volynkholding	Волиньхолдинг	Torčinas (Lucko raj.)	Ketčupai, majonezai
LuAZ	ЛуАЗ	Luckas	Automobilių gamyba
Elektrotermometrija	Електротермометрiя	Luckas	Vandens skaitiklių, reguliatorių bei pramoninų temperatūros jutiklių gamyba
KovelSilMaš	КовельСільМаш	Kovelis	Agronominė technika

[taisyti] Susisiekimas

Greitkelis M07E373 Kijevas-Liublinas ties Liubomiliu

Kovelis yra paskutinė geležinkelio stotis Ukrainoje, važiuojant iš Kijevo į Varšuvą.

Lucke yra stambus karinis aerodromas, kuris šiuo metu aptarnauja tik karinę aviaciją ir privačius VIP klientus.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Kijevas — Liublinas	Manevičiai,Kovelis, Liubomilis	M07	E373	Tarptautinis
Klaipėda — Aleksandropolis	Ratnė, Kovelis, Luckas	M19	E85	Tarptautinis
Lvovas — Luckas	Horochivas	H17	-	Nacionalinis
Ustyluhas — Rivnė	Voluinės Volodymyras, Torčinas, Luckas	H22	-	Nacionalinis

[taisyti] Kelių rodyklė

Bendras automobilių kelių ilgis - 6199,0 km
- Iš jų su tvirta danga - 5728,9
Bendras automobilinių tiltų skaičius - 386
Bendras geleležinkelių ilgis - 604,1 km
Bendras geleležinkelinių tiltų skaičius - 134
Bendras troleibusų linijų ilgis - 109,0 km

[taisyti] Švietimas ir kultūra

Srityje veikia 14 aukštųjų, 30 profesinių-techninių , 824 bendrojo išsilavinimo mokyklų. Taip pat yra keturios projektinės-konstruktinės organizacijos, du moksliniai-gamykliniai susivienijimai.

Srityje yra 2 teatrai, 664 kultūros namai, 579 bibiotekos ir 7 muziejai. Turtingą Voluinės istorinį palikimą galima pažinti apsilankius muziejuje-draustinyje "Kazokų kapinės", kuris įamžina kazokų heroizmą mūšyje 1651 m. kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis.

Voluinėje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai "Kalėdų misterija", "Polesės vasara su folkloru", "Ant Svitjazės bangų".

[taisyti] Turizmas

Lucko pilis

Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius - 837. Pagal istorinius-kultūrinius ir archiologinius pavyzdžius sukurtas Lucko valstybinis istorinis-architektūrinis drastinis. Įdomiausi architektūros ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo:

Uspenės soboras (Успенський собор) (1160); Vasylkivo cerkvė (Васильківська церква) (XII-XIX a.) Voluinės Volodymyre
Aukštutinė pilis (Верхній замок) (XIII-XIII a.); jėzuitų vienuolynas (1539-1610); trituitų vienuolynas (1755) Lucke
Šventyklos ir gyvenamųjų namų likučiai (V-XIV a.), Heorhivo cerkvė (Георгіївська церква) (1264) Liubomile.
Lucko vartai (1630), Olykoje
Žemutinės pilies likučiai (XIV-XVII a.)
Puzynės pastatas (XVI-XVIII)

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Voluinės sritis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

Šaltiniai

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 12 tomas, 379 psl. (1984 m., Vilnius)
Geografinis enciklopedinis žodynas, 97 psl. (1986 m., Maskva)

p• a• r Voluinės srities miestai
Didžiausias miestas: Luckas
Miestai:	Berestečka• Horochivas• Kamin-Kaširskis• Kivercai• Kovelis• Luckas• Liubešivas• Liubomilis• Novovolynskas• Rožysčė• Ustyluhas• Voluinės Volodymyras
Srities pavaldumo miestai:	Luckas• Kovelis• Novovolynskas• Voluinės Volodymyras

p• a• r Ukrainos administracinis suskirstymas
Sostinė: Kijevas
Sritys	Charkovo• Chersono• Chmelnyckio• Čerkasų• Černigovo• Černivcių• Dniepropetrovsko• Donecko• Ivano Frankivsko• Kijevo• Kirovohrado• Luhansko• Lvovo• Mykolajivo• Odesos• Poltavos• Rivnės• Sumų• Ternopilio• Užkarpatės• Vinycios• Voluinės• Zaporožės• Žytomyro
Specialų statusą turintys miestai:	Kijevas• Sevastopolis
Autonominė respublika	Krymo
Administraciniai centrai	Charkovas• Chersonas• Chmelnyckis• Čerkasai• Černigovas• Černivciai• Dniepropetrovskas• Doneckas• Ivano Frankivskas• Kirovohradas• Kijevas• Luhanskas• Luckas• Lvovas• Mykolajivas• Odesa• Poltava• Rivnė• Sevastopolis• Simferopolis• Sumai• Ternopilis• Užhorodas• Vinycia• Zaporožė• Žytomyras

Kategorijos: Ukrainos sritys | Voluinė

See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.