Arkliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Equus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Prževalskio arklys (Equus przewalskii) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Arkliai (Equus) – neporakanopių (Perissodactyla) žinduolių gentis, vienintelė arklinių (Equidae) šeimoje.
Priekinių ir užpakalinių galūnių išlikęs tik III pirštas. Jį saugo stiprios kanopos. Po oda slypi tik II ir IV pirštų liekanos. Arklių kaip ir asilų bei zebrų rega, klausa bei uoslė išsivystę labiau negu žmogaus. Greiti ir ištvermingi bėgiotojai. Prisitaikę gyventi stepėse ir pusdykumėse.
Visi arklių genties atstovai minta žole bei krūmokšniais. Būdami labai visuomeniški, jie gyvena šeimyninėmis grupėmis, kurios sudaro bandą. Arkliai, ieškodami maisto bei vandens arba bandydami pasislėpti nuo musių ir moskitų, kankinančių juos per karščius, nukeliauja didelius nuotolius.
Gentyje 7-9 rūšys:
- Prževalskio arklys (Equus przewalskii)
- Arklys, tarpanas (Equus caballus)
- Laukinis asilas (Equus asinus)
- Kulanas, onagras (Equus hemionus)
- Stepinis zebras, kvaga (Equus quagga)
- Kalninis zebras (Equus zebra)
- Dykuminis zebras (Equus grevyi)
[taisyti] Arklių prijaukinimas
Pirmieji patikimi duomenys apie arklių prijaukinimą yra iš Ukrainos, kur žmonės prieš 6000 metų augino arklių ir raguočių bandas žolėtose stepėse. Tuo metu senovės Egipte ir Arabijoje buvo prijaukintas Afrikos laukinis asilas. Iš pradžių arkliais ir asilais nebuvo jodinėjama, bet jie buvo kinkomi į dvikinkius arba kovinius vežimus. Pirmosios žinios apie arklių panaudojimą žmonijos karuose siekia III tūkstantmetį pr. m. e. pagal istorinius šaltinius, apie 2300 m. pr. m. e. Mesopotamijoje prijaukinti arkliai traukė kovinius vežimus. Vėliau nešė raitelį - atsirado pirmoji kavalerija. Iki mūsų eros pradžios arklius - kaip traukiančiąją ir nešančiąją jėgą - kariniams tikslams pradėjo naudoti ir kitos tautos, kurių gyvenamos vietos sutapo su laukinių arklių arealais. Pirmykščių arklių ūgis neviršijo metro. Teigiama, jog būtent jų panaudojimas karuose, per tūkstantmečius privertė kai kurių veislių arklius išaugti iki dabartinių gabaritų. iki Homero laikų jojimas asilais ir arkliais tapo įprastu keliavimo būdu, bet kovos vežimai tebebuvo naudojami karuose. Klasikiniu civilizacijos laikotarpiu senovės graikai ir romėnai statė specialias arenas ir tiesė kelius arklių lenktynėms, suteikdavusioms daug išgyvenimų miniai, stebinčiai varžybas, kuriose dalyvaudavo raiteliai, važnyčiotojai ir arkliai.
