Vanuatu istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pirmieji žmonės Vanuatu apsigyveno apie 4000-2000 m. pr. m. e.^[1] Puodų duženos datuojamos 1300 m. pr. m. e.^[2] Vienas svarbiausių ankstyvųjų karalių buvo Rojus Mata, suvienijęs kelias gentis Maždaug 700 m. pr. m. e. iš Saliamono salų atvyko antroji gyventojų banga.

1606 m. Espiritu Santo salą pasiekė pietinio žemyno ieškantis portugalas Pedras Fernadesas de Kirošas (Pedro Fernández de Quirós), tačiau salomis susidomėta vėliau. 1769 m. salas pasiekė prancūzas Lui Antonijus Bugenvilis, 1774 m. – Džeimsas Kukas, suteikęs saloms Naujųjų Hebridų pavadinimą, kuris išliko iki nepriklausomybės.

1825 m. Erromango saloje pirklys Peter Dillon rado sandalmedį, 1830 m. kilo susirėmimai tarp atvežtų darbui polineziečių ir vietinių melaneziečių. XIX a. viduryje salas pasiekė katalikų ir protestantų misionieriai. Iš pradžių salose buvo nemažai medvilnės plantacijų, vėliau pradėta labiau auginti kavą, kakavą, bananus ir ypač kokoso riešutus.

1906 m. pasirašyta sutartis (kondominiumas) tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos dėl bendro salų valdymo. II pasaulinio karo metu, 1940 m. į salas atvyko amerikiečiai. Su amerikiečių atvykimu salose atsirado John Frum kultas (tikėjimas, kad materialinės gėrybės gali atsirasti iš niekur). Maždaug tuo metu prasidėjo išsivaduojamasis judėjimas, 1980 m. saloms suteikta nepriklausomybė.

[taisyti] Išnašos