Valdančioji karalienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aristokratų titulai | |
|---|---|
| Monarchai | imperatorius | caras | kaizeris
karalius | konungas |
| Tituluoti bajorai | kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas markgrafas | markizas |
| Bajorai be titulų | kaštelionas |
| Neapibrėžta padėtis | burggrafas | šatelenas | edleris |
Valdančioji karalienė, valdanti karalienė - monarchė turinti visas karaliaus valdžios galias. Tuo ji skiriasi nuo karalienės, kuri tėra karaliaus žmona ir oficialių valdymo galių neturi.
Visose dabartinėse monarchijose, kur moteris gali užimti sostą, valdančiosios karalienės vyras nėra karalius, jis paprastai turi princo titulą.
Išimtys:
- Anglijos ir Airijos karalienės Marijos I vyras ir Škotijos karalienės Marijos I antrasis vyras gavo karaliaus konsorto (nevaldančio karaliaus, karaliaus tik pavadinimu) titulą.
- Anglijos, Airijos ir Škotijos karalienės Marijos II vyras oficialiai tapo valdančiu karaliumi (t.y., irgi suverenu, lygiateisiu su savo žmona valdančia karaliene). Jo titulas buvo - Anglijos karalius Viljamas III (William III of England), Škotijos karalius Viljamas II (William II of Scots) ir Airijos karalius Viljamas I (William I of Ireland). Tai buvo vienintelis diarchijos atvejis D. Britanijoje.
Vėliau Anglijos valdančių karalienių vyrų titulai buvo tik princai, o vienintelis karalienės Viktorijos vyras princas Albertas turėjo oficialų princo konsorto titulą.
Nuo vėlyvųjų viduramžių iki XX a. karaliaus sostą paprastai užimdavo vyrai pagal pirmagimystės teisę - sosto įpėdiniu tapdavo vyriausias sūnus. Jei sūnų nebūdavo, pereidavo prie dukterų pirmagimystės. Kai kuriose šalyse būdavo (kartais ir tebėra) uždrausta moterims užimti sostą:
- Pvz., iki 1890 m. Liuksemburgo didžiąją hercogystę valdė Nyderlandų karalius (asmeninė unija), kuris kartu buvo ir Liuksemburgo didysis hercogas. Tačiau 1890 m. mirė Nyderlandų karalius Vilemas III (Willem III der Nederlanden), ir Nyderlandų sostą užėmė (tapo valdančia karaliene) jo duktė Vilhelmina (Wilhelmina der Nederlanden), nes trys jo sūnūs buvo jau mirę. Kadangi Liuksemburgo įstatymai draudė sostą užimti moterims, Liuksemburgo sostą užėmė kitos Nassau dinastijos atšakos atstovas Adolfas Nasau-Veilburgas (Adolph of Nassau-Weilburg), kuris tapo didžiuoju Liuksemburgo hercogu Adolfu (Adolphe vu Lëtzebuerg).
- Viktorija, užėmusi savo mirusio dėdės D. Britanijos ir Hanoverio karaliaus Viljamo IV sostą, tapo tik D. Britanijos valdančia karaliene. Hanoverio valdančia karaliene ji tapti negalėjo, nes tai draudė Hanoverio karalystės įstatymai.
Paskutiniais XX a. metais Švedijos, Norvegijos, Belgijos ir Nyderlandų valstybėse buvo pakeisti įstatymai, jose karaliaus sostas bus užimamas pagal pirmagimystės teisę neatsižvelgiant į lytį. Keliose iš jų šis įstatymas įsigalios tik būsimo karaliaus ar valdančios karalienės valdymo metu, kad dabartiniai įpėdiniai nebūtų apvilti.
