Vaclovas Bielskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaclovas Bielskis (1870 m. gegužės 1 d. Seimeniškiuose (Raseinių raj.) – 1938 m. rugsėjo 16 d. Varšuvoje, palaidotas Ginkūnų laisvamanių kapinėse Šiauliuose) – inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas.

[taisyti] Biografija

Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje 1880 – 1889 m. dalyvavo slaptuose marksisto Liudviko Janavičiaus organizuotuose mokinių būreliuose. 1889 – 1891 studijavo Petrapilyje, dalyvavo studentų draugijose, kadetų veikloje. 1896 m. baigė Petrapilio technologijos institutą.

Dirbo Jekaterinoslave (Ukraina) plieno gamykloje, 1905 m. gegužės mėn. suimtas už draudžiamos spaudos laikymą, vėliau amnestuotas. Nuo 1905 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Zubovų dvaro įgaliotiniu Gubernijos dvare. 1911 m. išrinktas miesto dūmos nariu.

1915 – 1918 m. gyveno Petrapilyje, kartu su kitais įsteigė laikraštį „Naujoji Lietuva“, karo pabėgėliams šelpti draugiją „Grūdas“, dalyvavo Vasario revoliucijoje. Jo suagituotas ir į Valstybės dūmą atvestas I pulkas praktiškai nulėmė revoliucijos pradžią.

1917 m. birželio mėn. išrinktas Vilniaus konferencijos nariu nuo valstiečių liaudininkų partijos, dalyvavo Rusijos tautinių mažumų suvažiavime Kijeve. 1918 m. – Lietuvių komisariato, ruošusio karo metu išvežto Lietuvos turto grąžinimą, vedėjas. 1919 m. – Vinco Kapsuko vyriausybės žemės ūkio komisaras, šiai pabėgus, liko Vilniuje, buvo partizanų būrio vadas.

Nuo 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Dirbo Kaune, geležinkelių valdyboje, 1923 m. grįžo į Šiaulius. 1923 m. ir 1925 m. išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu (iki 1931 m. liepos mėn.), dirbo tarybos pirmininko pavaduotoju. 1925 m. – LSDP CK narys. 1926 m. – „Naujosios Gadynės“ bendradarbis, Povilo Višinskio liaudies universiteto lektorius, suaugusiųjų mokyklos direktorius, Kultūros švietimo draugijos pirmininkas. 1928 m. lapkričio 4 d. išrinktas pirmuoju Šiaulių apygardos ligonių kasos valdybos pirmininku.