Ugnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Ugnis (reikšmės).
Ugnis - degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos. Kasdieniniame gyvenime ugnies ir liepsnos sąvokos paprastai naudojami kaip sinonimai. Ugnis gali būti įvairių spalvų. Degant anglims ugnis būna raudona. Kitus atspalvius ji įgauna, kai degančiose medžiagose yra kai kurių papildomų elementų. Ugnį dažniausiai visada lydi dūmai.
Turinys |
[taisyti] Ugnies gesinimas
[taisyti] Ugnies gesinimas vandeniu
Vanduo paliesdamas karštą kūną virsta garais, tuo pačiu atimdamas iš karšto kūno daug šilumos. Norint verdantį vandenį paversti garais, reikia išeikvoti penkis kartus daugiau šilumos, negu tam pačiam kiekiui šalto vandens įšildyti ligi +100°C. Susidarę garai užima šimtus kartų didesnį tūrį, negu juos sudaręs vanduo; apsupę degantį kūną, garai atstumia orą, o be oro degimas neįmanomas. Norėdami sustiprinti vandens gesinamąją jėgą, kartais į jį primaišo parako. Tai gali pasirodyti keista, bet yra visiškai išmintinga: parakas greit sudega, išskirdamas didelį nedegamų dujų kiekį, kurios, apsupdamos degančius daiktus sunkina degimą.
[taisyti] Ugnies gesinimas ugnimi
Kartais vienintelis būdas kovoti su miške arba stepėje įsiplieskusia ugnimi - padegti mišką ar stepę iš priešingos pusės. Naujoji liepsna eina priešais jau degančią ugnies jūrą ir, naikindama degamąją medžiagą, atima ugniai „maistą“; susitikusios, abi ugnies sienos tuojau gęsta, tartum surydamos viena kitą. Oras, įkaitęs virš ugnies jūros, darosi lengvesnis ir yra išstumiamas iš visų pusių plaukiančio gryno oro, kuris liepsnos dar nebuvo paliestas. Todėl, arti ugnies ribų nusistoja oro traukimas liepsnos kryptimi. Uždegti pasitinkančią ugnį reikia tuo momentu, kai gaisras priartėja tiek, jog yra juntamas oro traukimas.
