Tanachas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tanachas (hebr. Tanach תנ״ך) – judėjų Biblija, Senojo Testamento dalis. Jis sudarytas iš:
- Mozės Penkiaknygės (hebr. Torah תורה),
- Pranašų bei istorijos tekstų (hebr. Neviim נביאים),
- Raštų ((hebr. Ktuvim כתובים) psalmės, patarlės, išmintis ir kt.).
Šių trijų dalių pavadinimų pirmosios raidės - T, N ir K - sudaro trumpinį "tanach". Kitų reikšmių hebrajų kalboje šis žodis neturi.
Tanacho knygose aprašoma: Visatos ir Žemės sukūrimo, žmonijos, judėjų istorija; Judaizmo religinė teisė ir praktinės gyvenimo taisyklės (kurias smulkiau nagrinėja ir paaiškina Talmudas (Žodinė Tora)); gamtos dėsniai ir jų veikimo/sąveikos sistema; dvasinio kūno ir pasaulio sandara (tai įžvelgti ir suprasti padeda Kabbalah). Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis.
