Skylab
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skylab, tai pirmoji amerikiečių sukurta kosminė stotis. 75 tonų masės objektas orbitoje prabuvo šešis metus, nuo 1973 metų gegužės 14-osios iki 1979 metų liepos 11-osios.
Savo forma ir jungtimis Skylab tiksliai tiko į S-IVB pakopos vietą Saturnas V tipo raketoje kuri kitkuo beveik nesiskyrė nuo naudotų skrydžiams į Mėnulį. Vietoje veiklios pakopos, kurios būtų reikėję Mėnuliui nuo Žemės orbitos pasiekti buvo iškelta kosminė stotis. Pirmuosiose variantuose, kur buvo planuota mažesnė raketa, Skylab būtų turėjusi ir įprastinį S-IVB variklį, degalų bakus bei būti pertvarkyta į kosminę stotį jau orbitoje. Vėliau nuspręsta jog pertvarkymas kosmose bus pernelyg brangus bei ilgas ir geriau iškelti visiškai darbui parengtą stotį.
Vėliau Skylab lankę laivai bei juos iškėlusios raketos taip pat daug kuo priminė skrydžiams į Mėnulį naudotą įrangą.
[taisyti] Istorija
Skylab gimė iš projekto pateikto JAV kariuomenei vokiečių mokslininko Wernher von Braun. Pagal jo viziją kosminė laboratorija turėjo būti karinės bazės Mėnulyje dalimi. Pagrindiniai jos veikos principai buvo pritaikyti daugelyje ateities stočių.
1963 metais JAV Oro Pajėgos (USAF) pradėjo kurti mažą, žvalgybai skirtą kosminę stotį (Manned Orbiting Laboratory), kuri būtų valdoma dviejų pilotų įgulos. Tai privertė JAV Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją pradėti savo kosminės stoties planavimą.
Pagrindinė Skylab užduotimi buvo įrodyti, kad žmogus gali ilgesnį laiką prabūti kosmose. Taip pat jos pagalba, panaudojant Atmospheric Telescope Mount (ATM) modulį, buvo atliekami Saulės ir žemiškųjų reiškinių stebėjimai.
Be ATM į Skylab sudėtį dar įėjo:
- Laboratorinis modulis (Workshop) - padalintas į dvi dalis, vienoje buvo sandėlis ir laboratorija, kitoje - gyvenamosios patalpos.
- Slėgio kamera (Airlock Module) - leidžianti atlikti išėjimą į atvirą kosmosą.
- Sujungimo modulis (Docking adapter) - jame buvo Skylab kontrolės centras, bei Apollo laivams skirti prisijungimo mazgai.
Skylab startas iš esmės pavyko, nors buvo nepataisomai sugadinta kairioji pagrindinė saulės baterija bei priešmikrometeoritinis skydas. Nukentėjo ir dešinioji baterija, kuri neišsiskleidė. Pirmoji astronautų ekspedicija ilgai tvarkė stotį, daug kartų išeidami į atvirą kosmosą. Jiems pavyko išskleisti dešiniąją bateriją ir taip išgelbėti projektą.
[taisyti] Atliktos misijos
Skylab per savo funkcijonavimo metu įvyko keturios misijos, iš kurių trys buvo su įgula. Pirmoji misija kurioje dalyvavo ekipažas SL-2, prasidėjo 1973 metų gegužės 25-ąją ir truko 28 dienas ir 50 minučių. Jos metu personalas Charles Conrad (įgulos vadas), Paul Weitz (pilotas) ir Joseph Kerwin (mokslininkas) pašalino gedimus atsiradusius Skylab paleidimo į kosmosą metu (misija SL-1). Antrosios misijos, pradėtos tų pačių metų liepos 28-ąją ir trukusios 59 dienas ir 11 valandų, įgulos, susidedančios iš Alan Bean, Jack Lousma ir Owen Garriot užduotimi buvo reaktyvinės kuprinės (AMVR) testavimas. Paskutinės misijos, SL-3, įgula Gerald Carr, William Pogue ir Edward Gibson praleido stotyje 84 dienas ir 1 valandą, vykdydama įvairias užduotis ir sugrįžo į Žemę 1974 metų vasario 8 dieną.
[taisyti] Skylab kosminės programos pabaiga
Nors buvo planų eksploatuoti stotį dar bent 8 metus, 1977 metais padidėjęs Saulės aktyvumas ir su juo susijęs atmosferos išsiplėtimas sukėlė didesnį negu buvo numatytas orbitos sumažėjimą. Kadangi NASA neturėjo galimybės perkelti Skylab į aukštesnę orbitą, 1979 metu liepos 11-ąją stotis sudegė atmosferoje, o jos nuolaužos nukrito į Indijos vandenyną ir vakarų Australiją.
