Siaurasis geležinkelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siaurasis geležinkelis, siaurukas - geležinkelis, kurio vėžės plotis yra mažesnis nei standartinis geležinkelio vėžės plotis. Pasaulyje siaurųjų geležinkelių vėžė varijuoja nuo 381 mm iki 1422 mm. Lietuvoje šiuo metu naudojamas 750 mm vėžės plotis.
Siauruosius geležinkelius galime skirstyti į pramoninius bei civilinės paskirties. Pramininiai siaurieji geležinkeliai skirti pervežti krovinius ar žaliavas įmonės teritorijoje - molį, žvyrą, skaldą, durpes ir kt. Šiuo metu Lietuvoje išliko tik pramoniniai geležinkeliai, skirti išvežti durpes.
Siaurukas – Lietuvos siaurasis geležinkelis (dabar išlikusios tik 750 mm vėžės atkarpos). Šiuo metu yra išlikusios kelios jo atkarpos:
- Panevėžys – Rubikiai;
- Panevėžys – Biržai;
- Joniškėlis – Linkuva.
[taisyti] Dabartis
Šiuo metu tinkama naudoti tik Panevėžio-Rubikių atkarpa. Praėjus keliems metams po sovietmečio pabaigos, nutrūko krovinių – kvarcinio smėlio srautas šiuo geležinkeliu ir jis tapo nuostolingu, todėl buvo uždarytas ir dabar naudojamas tik užsakomiesiems reisams, turistams vežioti. Daugiausiai naudojamas vasarą, kuomet per dieną atkarpa Anykščiai-Rubikiai kartais važiuoja net po kelis traukinius.
Siaurojo geležinkelio kompleksas yra didžiausia Lietuvoje nekilnojama kultūros vertybė – jis gana gerai atspindi XIX a. pabaigos realijas (įsteigtas 1899 m.). Anykščiuose yra siaurojo geležinkelio muziejus, kuriame galima pamatyti ir kelis tikrus jo lokomotyvus.
[taisyti] Istorija
Anksčiau siaurieji geležinkeliai naudoti keleiviams iš mažesnių miestų atvežti į dideles stotis, iš kur jie galėtų tęsti kelionę. Į šiuos mažesnius miestelius tiesti „normalių“ bėgių neapsimokėjo, tad visose Lietuvos dalyse pridygo atskirų siaurojo geležinkelio šakų.
Lietuvoje siaurųjų geležinkelių istorija turėjo kelis etapus: 1. Carinės Rusijos laikotarpis. Statomas ruožas Panevėžys - Pastoviai, vėžės plotis 750 mm. Iš dalies šis ruožas išlikęs ir dabar 2. I pasaulinio karo laikotarpis. Vokiečiai pakloja labai platų karo lauko geležinkelių tinklą (Feldbahn). Vėžės plotis 600 mm. Šis tinklas buvo skirtas karo amunicijos pervežimui bei užgrobtos produkcijos išvežimui 3. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis - dalis vokiečių geležinkelių išardyta, dalis rekonstruota ir perklota į 750 mm vėžę. 4. Tarybinis laikotarpis. Pasižymi tuo, kad pastoviai mažinamas civilinių siaurųjų geležinkelių tinklas bei plečiamas pramoninių geležinkelių tinklas. Iš šio laikotarpio reikėtų paminėti 1963 m. - spėjama, kad šiuo laikotarpiu galutinai panaikinti visi 600 mm siaurieji geležinkeliai.
Norėtųsi atskirai paminėti Klaipėdos krašto siauruosius geležinkelius - šie geležinkeliai turėjo labai platų tinklą, jų vėžės plotis buvo 1000 mm. Kai kurie iš jų buvo sujungti su miesto transportu. Šisi tinklas galutinai sunaikintas 1946 metais
Išpopuliarėjus automobiliams, autobusams, siaurųjų geležinkelių poreikis sumažėjo ir jų ilgis trumpėjo. Tačiau Aukštaitijoje, aplink Panevėžį, siauruko kompleksas jau buvo toks ilgas, kad jis iš esmės galėjo tarnauti ir kaip tolimesnio susisiekimo priemonė (pvz., ruožas į Lentupį).
Siaurųjų geležinkelių vienas iš pagrindinių trūkumų yra tas, kad neįmanoma naudoti tų pačių riedmenų platiesiems ir siauriesiems geležinkeliams. Siaurukas buvo pasmerktas likti vietinio susisiekimo priemone.
Tarybiniais laikais buvo sunaikinta ar perkalta į 1520 mm vėžę dar daugiau siaurųjų geležinkelių (išardytas ruožas Rubikiai -Utena, perkaltas – Švenčionėliai – Utena). Tuo metu stengtasi naudoti geležinkelius strateginiams, didelių gamyklų pervežimams ar keleivių vežimui tarp didelių miestų, o visa kita palikti autobusams ir sunkvežimiams. Tačiau, atgavus nepriklausomybę, neatlaikydama konkurencijos su automobilių transportu, siaurojo geležinkelio sistema Lietuvoje sparčiai nyko. Šiuo metu siaurasis geležinkelis naudojamas tik turistinėms kelionėms.
