Sfinksas (katė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sfinksas – kačių veislė. Dauguma Amerikos ir Europos sfinksų yra kilę iš Kanados naminės katės, kuriai 1966 metais dėl savaiminės mutacijos gimė du beplaukiai kačiukai.

Turinys 1 Sfinkso bruožai 2 Istorija 3 Kūnas 4 Sveikata 5 Charakteris 6 Auginimas

[taisyti] Sfinkso bruožai

• Beplaukis, liečiant - šiltas ir švelnus;
• Galimi labai trumpi plaukeliai ant nosies, ausų ir uodegos;
• Didelės atlėpusios ausys;
• Citrinos formos akys, einančios kampu link ausų;
• Pailga galva;
• Palyginus su kitomis rūšimis, sfinksai turi ilgesnes letenas ir uodegą.

[taisyti] Istorija

Pirmas sfinksas gimė paprastų trumpaplaukių kačių šeimoje 1966 metais Toronto Kandoje (tai nebuvo pirmoji beplaukė mutacija). XIX amžiaus pabaigoje trumpai buvo auginamos "Mieksikietiškos beplaukės katės". Per daug metų Europos ir Šiaurės Amerikos kačių augintojai veisė beplaukes kates ir taip atsirado dabartinė rūšis.

Ankstyvais 1970 metais Nyderlanduose buvo pradėtos pirmos šios rūšies auginimo programos. Didelis Amerikos, Kanados ir Nyderlandų augintojų bendradarbiavimas sąlygojo greitą šios rūšies pagausėjimą. Pirmas sfinksas buvo užregistruotas amerikiečių The Cat Fanciers’ Association (CFA) 1998 metais vasario mėnesį.

[taisyti] Kūnas

Katė turi beplaukę odą ir švelnius plaukelius ant snukučio, ausų, pėdų, uodegos ir stuburo.

Kūnas yra pailgas,vidutiniško didumo su plačia krūtinės lasta su išsipūtusiu pilvu, kuris daro įspūdį, jog sfinksai visada prisivalgę. Stiprūs raumenys ir skeletas daro galingumo įspūdį. Galūnės irgi yra raumeningos, galinės truputi ilgesnės nei priekinės. Letenų pabaiga yra apvali su pailgais pirštais, o letenų pagalvėlės yra stipresnės nei kitų kačių rūšių.

Galva yra vidutiniško dydžio citrinos formos. Labai matomi yra skruostikauliai su aiškiai pžymėtomis ūsų pagalvėlėmis (ūsų gali ir nebūti). Nosis vidutiniško ilgio su didele įduba nosies pradžioje. Akys – žalios arba rudos, didelės, plačiai atmerktos ir toli viena nuo kitos. Ausys – didelės ir styrančios, labai plačios pradžioje. Turi būti ne per aukštai ir ne per žemai ir kaip įmanoma mažiau plaukuotos.

Kai kuriose vietose (sulenkimo vietose, užpakalinių galūnių, kaklo ir galvos) oda labai susiraukšlėjusi. Kuo daugiau raušlių turi sfinksas, tuo yra vertingesnis auginimui. Dauguma Sfinksų neturi ūsų, o kai kurie jų turi tik liekanas.

Sfnksai gerai dauginasi, bet kačiukų auginimas reikalauja daug pastangų iš augintojo.

[taisyti] Sveikata

Šių laikų sfinksų sveikata gera. Derėtų kartą per savaitę katę išmaudyti su kūdikių šampūnu ir kiekvieną dieną nušluostyti su drėkinamosiomis kūdikių servetėlėmis. Sfinksą išleidžiant į lauką reikėtų odą patepti kremų su UV filtru kūdikiams.

Sfinksų akių krašteliuose kaupiasi želės pavidalo išskyros, kurias kasdien reikia šalinti. Tą įtakoja kailio nebuvimas, į kurį įsigertų ašaros su dulkėmis. Blakstienų nebuvimas įtakoja dažną sfinksų prisimerkimą. Taip jie stengiasi apsaugoti akis. Daugiau dėmesio reikia skirti ausų ir letenų valymui, kurios tepasi labiau nei kitoms kačių rūšims.

[taisyti] Charakteris

Sfinksas linkęs žaidimams ir švelnaus būdo. Labai prisiriša prie žmonių, bet užsispyręs. Yra narsus, todėl nestresuoja miegodamas, pvz., viešbutyje - jam svarbiausia, kad šalia jo šeimininkas.

[taisyti] Auginimas

Kalbant apie maistą ir patalpas, sfinksas reikalauja daugiau nei kitos kačių rūšys. Jų maistas turi būti daugiakaloringas, tam kad galėtų išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Tokiu atveju geriausias maistas yra natūralus - virta, garinta arba žalia mėsa, žuvis, jogurtas, baltas sūris. Turi gerą apetitą.