Saulius Gricius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Saulius Gricius Taikos žygyje, 1989 m.

Saulius Gricius (1963 m. birželio 27 d. Kaune – 1991 m. gegužės 19 d. Kaune) – gamtosaugininkas, Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkas, žygeivis, „Atgajos" klubo bei Lietuvos Žaliųjų judėjimo lyderis.

[taisyti] Biografija ir veikla

Baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą Vilijampolėje. Mokėsi Kauno politechnikos institute, kurį baigęs įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Studijuodamas susidomėjo kraštotyra, folkloru. Įsigilinęs į tautosaką suvokė, kad „lietuvio dvasia ir gyvensena – gamtiška, „žalia". Įstojęs į instituto žygeivių klubą „Ąžuolas" daug keliavo – į Karpatų, Kaukazo, Chibinų, Tian Šanio, Uralo kalnus.

Studijų metais vedė kurso draugę Angelę, su kuria augino du vaikus: dukrą Laimą (gim. 1987 m.) ir sūnų Gailių (gim. 1984 m.).

1986 m., atsiliepdamas į rašytojų ir mokslininkų kreipimąsi dėl SSRS Energetikos ministerijos planų eksploatuoti naftos gręžinius Baltijoje prie Kuršių Nerijos krantų, S. Gricius organizavo protesto parašų rinkimą Kauno aukštosiose mokyklose, mokslinio tyrimo institutuose, gamykose.

1987 m. liepos 16 d. kartu su bendraminčiais įkūrė Kauno paminklosaugos klubą „Atgaja". Vėliau, po dešimties metų, šio klubo narys Linas Vainius rašys: „Saulius Gricius, tragiškai pasitraukęs iš gyvenimo 1991 m., buvo didžiausias „Atgajos" akcijų įkvėpėjas ir organizatorius, vienas iškiliausių Žaliųjų lyderių. Visą „Atgajos" istoriją galima suskirstyti į du svarbiausius laikotarpius: Sauliui Griciui gyvam esant (1987-1991 m.) ir po jo mirties."

Saulius Gricius su atgajiečiais, Kelmės r., 1990 m.

1988 liepos 29 d. – rugpjūčio 5 d. „Atgajos" klubas surengė Ekologinio protesto žygį per Lietuvą. Žygyje dalyvavo 941 dalyvis, dirbo apie 40 žurnalistų; 19 valstybinių laboratorijų atliko upių vandens, dirvožemio bei atmosferos oro tyrimus; surengta 11 mitingų, 3 koncertai. Žygis suvienijo Lietuvos gamtosauginės pajėgas, jo metu pirmą kartą buvo paskelbti iki tol buvę slapti duomenys apie gamtos užterštumą. Rugpjūčio 2 d. Kaune vykusiame mitinge, kuriame dalyvavo apie 50 tūkstančių žmonių, buvo priimta 20-ties punktų rezoliucija, kuri vėliau tapo Lietuvos Žaliųjų judėjimo programos pamatu; viena iš nuostatų buvo Kauno vandenvalos įmonės statybą paskelbti nacionalinės svarbos.

1988 m. rugsėjį – Baltijos apkabinimo akcija, į kurią iš visos Lietuvos žmonės važiavo prie jūros ir, siekdami atkreipti dėmesį į kritišką Baltijos ekologinę padėtį, gyva grandine susikibo rankomis. Nuo tada kasmet pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena.

Kaip žygio idėjų ir veiklos tęsinys, 1988 m. spalio 15 d. įvyko Lietuvos Žaliųjų judėjimo steigiamoji konferencija. Po konferencijos tuometinis Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas V. Einoris pakvietė S. Gricių dirbti Kauno regioniniame gamtos apsaugos komitete. S. Gricius su pasiūlymu sutiko ir nuo 1988 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti Kauno teritorinio gamtos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju. „Maniau – kviečia dirbti inspektoriumi, o pasirodo – pirmininko pavaduotoju. Bet ne tai svarbiausia. Siaubingas darbo krūvis. Pernai dviese peržiūrėjome tūkstantį projektų, maždaug po tris kasdien. O juk neužtenka vien susipažinti – reikia ir į vietą nuvažiuoti, rimtai įsigilinti ir tik tada nuspręsti", – apie naujas pareigas kalbėjo S. Gricius. Iki tol jis dvejus metus dirbo meistru „Koordinatės" staklių gamybinio susivienijimo surinkimo ceche. Lygindamas senąjį ir naująjį darbą, S. Gricius kalbėjo: „Gamyklon eidavau sunkią pareigą atlikti, o čia ir anksčiau ateinu, ir užsibūnu. Daug skaitau, jaučiu, kad žinių daugėja, kad tobulėju".

1988 m. spalio 22-23 d. - Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas.

Vaizdas:Taikos zygis logo 1989.jpg

Taikos žygio emblema

1989 m. kovo 1 d. S. Gricius kartu su dviem bendražygiais, protestuodami prieš Kauno vandenvalos įmonės statybos aikštelės parinkimo vilkinimą, pradėjo bado streiką.

1989 m. kovą surengta akcija Tilžėje prieš Nemuną teršiantį celiuliozės fabriką.

1989 m. balandžio 26 d. Černobylio branduolinės katastrofos metinių minėjimas Kaune.

1989 m. balandžio 29 d. – gegužės 15 d. akcija prieš Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės galingumo didinimą.

1989 m. liepos 7–16 d. Taikos žygis, antikarinė akcija, protestuojant prieš sovietų kariškių vykdomą gamtos niokojimą.

1989 m. rugpjūčio 18 d. – rugsėjo 4 d. piketas Piliuonos gyvenvietėje (Kauno r.), siekiant neleisti statyti karinio objekto kodiniu pavadinimu „Neman", kuris aplinkai kenktų dėl aukšto dažnio ir radioaktyvių bangų. Po derybų su Vyriausybe statyba užkonservuota.

1990 m. „Nerimo dūžių" akcijos prie Kauno įmonių, didžiausių aplinkos teršėjų (Kauno dirbtinio pluošto gamyklos, „Bangos" gamybinio susivienijimo, kt.).

1990 m. pavasarį S. Gricius dalyvavo Kauno miesto tarybos rinkimuose ir buvo išrinktas Kauno miesto tarybos deputatu. Pagrindinis jo rinkiminis įsipareigojimas buvo per kadencijos laikotarpį pastatyti Kauno vandenvalos įrenginius.

1990 m. balandžio 11 d. S. Gricius išrinktas Kauno miesto mero pavaduotoju, atsakingu už aplinkos apsaugą, miesto ūkį ir vystymąsi bei sveikatos apsaugą. 1990 m. rugpjūtį taryba patvirtino S. Griciaus parengtą miesto ekologinės būklės gerinimo programą.

1990 rugsėjo 15–20 d. S. Gricius kartu su „Atgajos" klubu Palangoje surengė ekologinį renginį „Baltijos studijų savaitė", kurios pagrindinė tema buvo didžiausio Baltijos bei Nemuno teršėjo – Kauno miesto – nuotekų valymo įrenginių statyba. Renginyje dalyvavę Lietuvos parlamento vadovas V. Landsbergis, Vyriausybės nariai pasirašė „Pažadą Baltijai", kuriuo įsipareigojo padaryti viską, kad Baltijos jūra būtų švari.

Per 1991 m. sausio įvykius S. Gricius buvo vienas iš pagrindinių gynybos organizatorių Kaune.

1992 m. S. Gricius (po mirties) apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu medaliu.

1992 m. S. Griciui (po mirties) už gamtosauginę veiklą įteikta pirmoji Valdo Adamkaus premija.

Saulius Gricius, 1990 m.

[taisyti] Mintys

Į žurnalisto klausimą, kad S. Gricių labiausiai jaudina, jis atsakė: „Vartotojiškas požiūris į gamtą, vartotojiškos tendencijos: daugiau, daugiau, daugiau daiktų! Antai skaičiau, kad miestiečių šeima per dieną suvartoja aštuoniasdešimt kibirų vandens. Įsivaizduokim tėvą ar senelį kaime, tempiantį tiek į trobą..."

Apie ekologinį švietimą S. Gricius kalbėjo: „Iš tikrųjų nei darželis, nei mokykla nemoko vaiko mylėti gamtos. Ją tarsi preparuoja: čia žiedelis, piestelė, kuokelis... taip vaikas nepajunta, kokia neaprėpiama ir didinga yra gamta".

Apie Žaliųjų ateitį: „Tai turėtų būti organizacija, kuri ne tik neigtų, kritikuotų, bet ir ieškotų bei siūlytų alternatyvas. Šito dar nedaug. Per mažai dėmesio skiriame ir žmonių santykiams, doros, sąžinės, kitų bendražmogiškų vertybių atkūrimui. Kaip jau sakiau, turbūt vis svarbesnė bus ir politnė veikla, reikės padėti rengti įstatymus. O svarbiausia – turime savo pavyzdžiu rodyti žmonėms, kaip reikia gyventi".