Samoa istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Samoa istorija apima laikotarpį nuo pirmųjų žmonių atvykimo į Samoa iki dabartinių laikų.

Turinys

1 Ankstyvoji istorija
2 Europiečiai Samoa salose
3 Naujosios Zelandijos valdymas ir nepriklausomybė
4 Išnašos

[taisyti] Ankstyvoji istorija

Samoa salas apgyvendino Pietryčių Azijos žmonės, migravę į Ramiojo vandenyno salas, prieš 3000 metų^[1]. Ilgai prieš Tu'i Tonga imperiją Tu'i Manu'a iš Samoa valdė didžiąją regiono dalį. Tu'i Manu'a valdymo laikais Tonga ir kitos salos mokėjo duoklę. Samoa įtaka Tongoje plito per imperialistinę veiklą pradedant Tu’i Pulotu imperija Fidžyje, o po to sekė Tu’i Manu’a imperija Samoa salose. Tačiau per kruvimus karus Tonga išsilaisvino iš Tu’i Manu’a imperijos ir apie 950 m. ‘Aho’eitu, kurio tėvas buvo sudievintas Tongos vadas Tagaloa ‘Eitumâtupu’a, o motina kilmingoji Va’epopua, sukūrė Tu’i Tonga imperiją. Tonga dominavo daugumoje Samoa salų, kol tongiečiai pradėjo grįžti į Tongos karalystę.

Tu’i Tonga (Tongos karalius) turėjo pasaulietinę ir religinę valdžią. Be to Fidžis Tonga ir Samoa ne tik palaikė artimus kultūrinius ryšius, bet ir įvairių kraštų kilmingos šeimos tuokdavosi tarpusavyje.

[taisyti] Europiečiai Samoa salose

Olandas Jacob Roggeveen buvo pirmas europietis pamatęs Samoa krantus 1722 m. Po to salas aplankė prancūzas Louis-Antoine de Bougainville ir pavadino Samoa Navigatorių salomis 1768 m. Kontaktai buvo reti iki atvykstant anglams. 1830 m. John Williams iš Londono Misionierių Bendruomenės įkūrė misiją Samoa salose^[2]. Tuo metu samoiečiai garsėjo kaip karinga ir laukinė tauta, nes kovojo su prancūzų, britų, vokiečių ir amerikiečių pajėgomis, kurios XIX a. pabaigoje vertino salas kaip papildymo punktą laivams.

Kai vokiečiai rodė vis didesnį susidomėjimą salomis, amerikiečiai pareiškė pretenzijas į jas. Britai irgi nusiuntė karius ginti interesų. Tai sukėlė aštuonis metus trukusį pilietinį karą, kuriame kiekviena iš trijų šalių rėmė savo kovojančią grupuotę. Kiekviena šalis nusiuntė savo karinius laivus į Apijos uostą ir karas atrodė neišvengiamas, kol didelė audra paskandino ar apgadino laivus^[3]. 1899 m. Berlyno sutartis padalino salas į dvi dalis: rytinė dalis atiteko JAV (Tutuila salos 1900 m. ir oficialiai Manu'a 1905 m.)^[4] ir dabar vadinama Amerikos Samoa, o didesnė vakarinė dalis tapo Vokietijos Samoa, kai britai atsisakė pretenzijų mainais į Fidžį ir teritorijas Melanezijoje^[5]. Pirmasis vokiečių gubernatorius buvo Wilhelm Solf, vėliau tapęs Vokietijos imperijos Kolonijų sekretoriumi. 1908 m. įkūrus Mau judėjimą ("Nuomonės judėjimas"), Vakarų Samoa pradėjo siekti nepriklausomybės.

[taisyti] Naujosios Zelandijos valdymas ir nepriklausomybė

1914 m. rugpjūčio 29 d. Naujosios Zelandijos kariai išlipo 'Upolu ir užgrobė Samoa, nes britai paprašė perimti ten buvusią vokiečių radijo stotį^[6]. 1919 m. pagal Versalio sutartį Vokietija atsisakė pretenzijų į Samoa.

Nuo Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos iki 1962 m. Naujoji Zelandija valdė Samoa kaip C klasės mandatą su Tautų Sąjungos pasitikėjimu^[7]. Tuo metu salą valdė Naujosios Zelandijos pareigūnai ir jie buvo atsakingi už du didelius incidentus. Pirmasis - apie penktadalis Samoa gyventojų mirė per 1918-1919 m. gripo epidemiją^[8]. Tyrimas nustatė, kad prieš atvykstant "Tahune" iš Oklando 1918 m. lapkričio 7 d., epidemijos nebuvo (Naujosios Zelandijos pareigūnai leido laivui švartuotis nesilaikant karantino), po septynių dienų Upolu kilo epidemija ir išplito po kitas salas^[9].

Kitas incidentas kilo Mau judėjimui taikiai protestuojant prieš blogą Naujosios Zelandijos administracijos elgesį su samoiečiais. Tuo metu Mau judėjimui vadovavo Olaf Nelson, pusiau samoietis, pusiau švedas^[10]. Nelsonas buvo ištremtas apie 1930 m., bet rėmė judėjimą financiškai ir politiškai. Naujai išrinktas Mau lyderis, didysis vadas Tupua Tamasese Lealofi, vedė taikią demostraciją į Apijos centrą 1929 m. gruodžio 28 d.^[11] Naujosios Zelandijos policija bandė suimti vieną demontracijos lyderių. Kai jis pasipriešino tarp Mau ir policijos kilo peštynės. Pareigūnai pradėjo bet kaip šaudyti į minią iš automatinio ginklo^[12]. Vadas Tamasese buvo nušautas į nugarą kai bandė nuraminti minią. Iš viso žuvo 11 žmonių, sužeista 50^[13]. Ta diena Samoa žinoma kaip Juodasis šeštadienis. Mau augo toliau ir išliko taiki. Samoiečių pastangomis 1962 m. šalis gavo nepriklausomybę ir pasirašė Draugystės sutartį su Naująja Zelandija. Samoa yra antroji-trečioji šalis Ramiojo vandenyno regione gavusi nepriklausomybę po Naujosios Zelandijos (dėl Tongos vyksta ginčai). 2002 m. Naujosios Zelandijos premjerė Helen Clark kelionėje į Samoa oficialiai atsiprašė už abu incidentus^[14]^[15].

1997 n. liepą buvo pataisyta konstitucija ir Vakarų Samoa tapo Samoa kaip šalį vadino JTO nuo įstojimo 1976 m.^[16] Amerikos Samoa tam priešinosi, nes, jos nuomone, gali kilti nesusipratimų. Amerikos Samoa vis dar vartoja terminą Vakarų Samoa. Nors abiejų Samoa gyventojai turi bendrą kalbą ir tautybę, jų kultūra vystėsi skirtingomis kryptimis. Amerikos Samoa gyventojai emigravo į JAV ir pamėgo Amerikietiškasis futbolas|Amerikietišką futbolą ir beisbolą, o Samoa gyventojai emigravo į Naująją Zelandiją ir jie labiau mėgsta regbį ir kriketą. Kelionių rašytojas Paul Theroux pastebėjo, kad Samoa gyventojai labiau linkę išlaikyti savo indenitetą nei Amerikos Samoą, kurie artimesni vakarietiškoms normoms.