Gripas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas, o taip pat pagreitina kitų susirgimų eigą.
Lengva gripo forma prasideda karÅ¡Äiavimu, atsiranda galvos skausmai, gelia kojų sÄ…narius, strÄ—nas, laužo kaulus. Liga pavojinga, dažnai komplikuojasi plauÄių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Viruso, sukelianÄio gripÄ…, neįveikia įprasti prieÅ¡virusiniai medikamentai, nes jis greitai keiÄia savo struktÅ«rÄ….
Inkubacinis laikotarpis – 2-3 dienos, vėliau 3-5 dienas reiškiasi simptomai. Pandeminiu gripu suserga milijonai žmonių.
Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A (virusai aptiktas 1933 m.), B (1940 m.) ir C (1947 m.). A tipo virusai labiausiai patogeniški. Be to, 1980 m. PSO suteikė A tipo virusams papildomą klasifikaciją, nuo H1 iki H12.
Turinys[slÄ—pti] |
[taisyti] Istorija
Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 metais, kai Europoje buvo gripo epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą.
[taisyti] Pavadinimo kilmÄ—
Gripo vardas atsirado 1743 metais ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną).
[taisyti] Gydymas
Pajutus bet kokius pirmuosius gripo požymius reikia stengtis neperÅ¡alti, Å¡iltai rengtis, vartoti kuo daugiau skysÄių, valgyti citrinÄ….