Sakinys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sakinys yra kalbinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau žodžių. Daugumoje kalbų sakinį galima identifikuoti pagal tai, kad jame yra bent vienas veiksmažodis.
Turinys |
[taisyti] Sakinių struktūra
Mokslas, tiriantis sakinių struktūrą ir sudedamąsias dalis yra vadinamas sintakse. Tradiciškai laikoma, kad kiekvienas sakinys turi veiksnį ir tarinį, net jei jie yra tik numanomi, todėl šios sakinio dalys yra vadinamos pagrindinėmis sakinio dalimis, o sakinyje kartu sudaro gramatinį centrą. Be jų dar sutinkami papildiniai, pažyminiai ir aplinkybės. Kartais visos konkretaus sakinio dalys išskyrus veiksnį dar yra vadinamos predikatu. Jei sakiniui trūksta kurios nors sakinio dalies ir jis todėl nebesudaro sakinio, toks junginys vadinamas žodžių junginiu.
[taisyti] Sakinių klasifikacija
[taisyti] Klasifikacija pagal kalbėtojo tikslą
- Tiesioginiai, kuriais pasakomas tam tikras faktas ar teiginys.
- Klausiamieji, kuriais užduodamas tam tikras klausimas.
- Šaukiamieji, kurie yra tariami pakelta intonacija ir išreiškia daugiau emocijų nei tiesioginiai.
- Liepiamieji, kuriais yra duodamas tam tikras nurodymas.
[taisyti] Klasifikacija pagal struktūrą
- Vientisiniai, turintys vienintelį gramatinį centrą.
- Sudėtiniai sujungiamieji, turintys kelis gramatinius centrus, sujungtus sujungiamaisiais jungtukais.
- Sudėtiniai prijungiamieji, turintys kelis gramatinius centrus, kurių vienas yra prijungtas prie kito prijungiamaisiais jungtukais, įvardžiais arba rečiau prieveiksmiais. Skirtingai nuo sujungiamųjų sakinių, išskaidžius tokius sakinius dėmenimis negaunami du prasmingi sakiniai.
- Sudėtiniai bejungtukiai, kurių gramatiniai centrai yra jungami nepanaudojant jungtukų.
- Sudėtiniai mišrieji, kuriuose yra kelių skirtingų rūšių jungčių.
