Papajinis melionmedis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Carica papaya | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Papajinis melionmedis (Carica papaya) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Papajinis melionmedis (lot. Carica papaya) – vienintelė melionmedžių (Carica) genties rūšis, kurios tėvynė yra Centrinė ir Pietų Amerika, bet XVII a. papaja iš Amerikos buvo atvežta į Indiją, o dabar melionmedį augina beveik visos tropinės šalys.
Melionmedis yra nedidelis, bešakis, primena palmę. Vienintelis storas ir tiesus kamienas išauga iki 5-10 metrų aukščio. Lapai auga tiesiai iš kamieno, išsidėstę spirališkai. Apatinė kamieno dalis, kur buvo seni lapai ir ankstesnių metų vaisiai, nusėta lapų pėdsakais. Lapai dideli, 50-70 cm pločio, giliai plaštakiškai skiautėti, su 7 skiautėmis. Žiedai išsivysto lapų pažastyse, vaisiai, klasifikuojami kaip uogos, užauga iki 15-45 cm ilgio, 10-30 cm skersmens ir sveria nuo 400 g iki 10 kg. Ant suaugusio medžio uždera iki 75 kg papajų. Skinant papajas reikia saugotis pieniškų melionmedžio sulčių, kurios gali suerzinti odą ir sukelti alerginę reakciją.
Augalas yra dvinamis. Trims moteriškiems augalams sodinamas vienas vyriškas. Tiesa, sutinkami medžiai turintys vyriškų ir moteriškų žiedų. Papaja gyvena apie keturis metus ir visus metus veda vaisius.
 Papajinio melionmedžio lapas |
