Panemunė (Kaunas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panemunė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Savivaldybė | Kauno miestas | |||||||||||||||
|
Panemunė – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km², apie 9,9 tūkst. gyventojų.
Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas.
[taisyti] Istorija
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.
1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius ir kt.).
1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai.
1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 1919–1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė–Senamiestis. 1927–1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion. 1933 m. Panemunė paskelbta kurortu.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.