Pėžaičiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pėžaičiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės |
|
|||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos rajonas | |||||||||||||||
|
Pėžaičiai (žem. - Piežātē, vok. Pöszeiten) – gyvenvietė Klaipėdos rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, 7 km į vakarus nuo Veiviržėnų. Keliai į Klaipėdą, Gargždus, Veiviržėnus, Švėkšną. Per Pėžaičius teka upelis Aisė (Veiviržo dešinysis intakas).
Kaime yra Pėžaičių pagrindinė mokykla, paštas (LT-96023), biblioteka, medicinos punktas, girininkija, parduotuvė, karčema, skerdykla. Gyvenvietės pietiniame pakraštyje yra kapinynas.
[taisyti] Istorija
Pėžaičių kaimas pastebimai išaugo XVIII a. 1785 m. vokiškai jis vadintas Pehszeiten arba Pehszen-Gerge. 1890 m. Pėžaičių kaimas priskiriamas naujai susikūrusiai Vanagų parapijai (prieš tai priklausė Priekulės parapijai). 1895-1944 m. Pėžaičiuose veikė vokiška pradinė mokykla (įkurta užeigos namuose). 1906-1944 m. į Pėžaičius iš Klaipėdos kursavo siaurasis traukinukas. Buvo pastatyta traukinio stoties pastatas (dabar daugiabutis gyvenamasis namas). Iki 1919 m. Pėžaičiuose buvo Vokietijos muitinė ir valstybinės sienos perėjimo punktas.
Tarpukaryje Pėžaičiuose veikė lietuvių giedotojų choras, kuris 1933 m. vasarą per repeticiją buvo užpultas vietinių smogikų ir sumuštas (Pėžaičiuose beveik 70% gyventojų buvo vokiečiai).
Pokaryje Pėžaičių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. Atnaujino savo veiklą mokykla. 1950-1961 m. buvo septynmetė, 1961-1986 m. – aštuonmetė, 1986-1998 m. – devynmetė, 1998-2003 m. – dešimtmetė, nuo 2003 m. – pagrindinė. Sovietmečiu Pėžaičiai buvo „Pionieriaus“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1954-1963 m. – apylinkės centras.
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2001 m. | ||||||
1905 m. | 1925 m. | 1959 m. | 1970 m. | 1979 m. | 1986 m. | 2001 m. |
216 | 231 | 260 | 311 | 299 | 347 | 374 |
[taisyti] Literatūra
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos Mokykla. Klaipėda. 2003. P.408
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1987, p. 368