Ofiūros
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ophiuroidea | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 (Opheiolepis elegans) |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
||||||
| Poklasiai | ||||||
Ofiūros (lot. Ophiuroidea) – dygiaodžių (Echinodermata) bestuburių gyvūnų klasė.
Ofiūrų išvaizda panaši į jūrų žvaigždes. Skirtumas tik tas, kad šios yra plonesnės ir greičiau juda. Kūno skersmuo apie 20 cm. Ofiūrų rankos yra su nedidelių dyglių eilėmis, jungiasi prie disko formos kūno, yra lanksčios ir labai trapios, prisilietus jos lengvai nulūžta. Minta organinių medžiagų liekanomis arba iš viršutinių vandens sluoksnių krintančiomis maisto dalelėmis, kurias surenka ant rankų esančiais dygliukais. Dygliai padeda taip pat ir apsiginti nuo priešų. Ofiūros paprastai gyvena sūriuose vandenyse prie kranto, nors yra gyvenančių jūros gelmėse. Paplitusios Atlanto vandenyne.
Pasaulyje žinoma apie 2000 ofiūrų rūšių.
- Pilkoji krepšinė ofiūra. Jai būdingi šakoti spinduliai.
- Trapioji ofiūra (lot. Ophiothris fragilis). Kūno skersmuo iki 2 cm, spindulio ilgis iki 10 cm. Kūnas kalkinis, disko formos, skeletas kietas ir šiurkštus, sudarytas iš kalkinių kristalų. Po skeletu išsidėstę vidaus organai, burnos anga. Nuo skeleto į išorę eina 5 ploni, apvalūs, judrūs spinduliai, kuriuos sudaro raumenų apjungtos skersinės kalkinės slankstelių pavidalo pertvaros, dėl to ofiūra gali judinti spindulius, kaišioti juos į plyšius. Įstrigus spinduliui tarp akmenų arba už jo pagauta ofiūra nulaužia spindulį ir pati pabėga. Vėliau spindulys atauga. Tačiau netekusios didesnės dalies savo spindulių, ofiūros žūva.
Ant spindulių dviem išilginėmis eilėmis auga blakstienėlėmis apaugusios adatėlės. Jų pagalba ofiūros gaudo maistą ir įsideda jį į burną. Spindulyje yra pilna gleivių kanalėlių, neleidžiančių aukai ištrūkti. Minta negyvais gyvūnais, planktonu.
Ofiūros yra skirtalyčiai gyvūnai. Dauginasi poravimosi būdu visus metus, tačiau vasarą intensyviausiai. Patelės į vandenį išleidžia kiaušinėlius, o patinėliai – spermą. Apvaisintus kiaušinėlius nuneša jūros srovė. Išsiritusios lervos keliauja kartu su planktonu, misdamos mikroskopiniais organizmais. Vėliau jos nusėda ant dugno ir virsta suaugusiomis ofiūromis.
Ofiūrų nervų sistema primityvi: skiria viršų ir apačią, gerai jaučia grobį. Pasikliauja vien tik instinktais.
Gyvena gausiais būriais jūros dugne. Kartai susitelkia į milijoninius būrius, sudarydamos kilometrinius spindulių miškus. Labai retai ofiūromis minta menkinės žuvys ir jūrų ežiai.
- Amphiura chiajei. Savo labai ilgais spinduliais įsikasa į smėlėtą jūros dugną. Gyvena Didžiosios Britanijos pakrantėse.
- Ophipholis aculeata. Raudonos spalvos ofiūra. Gyvena tarp uolų Arkties vandenyne, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, Šiaurės jūroje.
