Mykolas Velykis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Velykis (1884 m. Panevėžio aps. – 1956 m. Vilniuje) – tarpukario Lietuvos politinis veikėjas ir karininkas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Panevėžyje, o 1909 m. baigė Vilniaus karininkų mokyklą. Ilgą laiką dirbo karo administracijos ūkio srityje.
I Pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje Austrijos fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dirbo krašto apsaugos komisijoje.
II Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1919 m. buvo vyriausiojo štabo viršininkas, 1920 m. – pėstininkų pulko vadas, 1921 m. – divizijos vadas, 1925 m. – karo apygardos viršininkas.
1927 m. išėjo į atsargą generolo leitenanto laipsniu. 1944 m. sovietų valdžios suimta, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o 1946 m. ištremtas į Sibirą.
Mirė 1956 m. Vilniuje pačią pirmąją dieną, grįžęs iš tremties.