Medicininė dėlė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hirudo medicinalis Apsauga: 5(Rs) - Atkurta rūšis |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Medicininė dėlė (lot. Hirudo medicinalis, angl. Medicinal Leech) – žieduotųjų kirmėlių (Annelida) bestuburis gyvūnas. Burnoje yra 3 judrūs žandai, kuriais prakerta aukos, kurios krauju minta, odą. Gali išsiurbti 10-15 ml kraujo. Burna pereina į ryklę, kurioje yra liaukos, išskiriančios ypatingą sekretą (hirudiną), neleidžiantį krešėti kraujui. Už ryklės yra trumpa stemplė ir toliau vidurinioji žarna su šoninėmis kišenėmis. Žarnynas baigiasi tiesiąja žarna, kuri į išorę atsiveria išeinamosios angos (analiniu) siurbtuku. Kraujagyslių nėra. Jų funkciją atlieka pulsuojančios lakūnos. Lytinis aparatas hermafroditinis. Apvaisinti kiaušiniai būna kokonuose.
Plačiai paplitusi Europoje, Azijoje ir Afrikoje, į Ameriką atvežta žmonių. Aptinkama negiliuose, tankiai užžėlusiuose, ramiuose upių užtakiuose, kanaluose. Minta žuvų, varlių ir žinduolių krauju. Vandens baseinui išdžiuvus, įsirausia į žemę ir pereina į vasaros įmygio būklę.
Medicininė dėlė naudojama gydymui, todėl jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Nuo seno dėlės naudojamos medicinoje – jomis gydoma hipertoninė liga – mažinamas arterinis kraujo spaudimas, be to, jos stabdo kraujo krešėjimą ir tirpdo trombus.
Medicininė dėlė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
