Mauritanijos karalystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mauritanijos karalystė – antikinė berberų valstybė į vakarus nuo Numidijos. Jos teritorija užėmė Viduržemio jūros pakrantę dabartiniame vakarų Alžyre bei šiaurės Maroke.
Pirmasis karalius Bokchus I palaikė Numidijos karalių konflikte su Romos imperija (Jugurtos karas, II a. pr. m. e. pabaigoje), kur Jugurta pralaimėjo. Apie 40 m. pr. m. e., valdant Klaudijui I, Mauritanija tapo Romos provincija. Buvo padalinta į Tingitano Mauretaniją (Mauretania Tingitana) vakaruose ir Cezario Mauretaniją (Mauretanija Caesarensis) rytuose.
[taisyti] Mauritanijos karalystės karaliai
- Bokchus I. (111 m. pr. m. e. – 80 m. pr. m. e.)
- Bokchus II. (50 m. pr. m. e. – 33 m. pr. m. e.)
- Juba II. (33 m. pr. m. e. – 25 m.e.m.)
- Ptolemėjus (25 m. – 40 m.)
Mauritanijos karalystė nesusijusi su šiuolaikine Mauritanijos valstybe.
