Kvedlinburgas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvedlinburgas | |
---|---|
Miesto turgaus aikštė | |
Valstybė: | Vokietija |
Burmistras: | Eberhard Brecht |
Gyventojų | :22 495 |
Plotas: | 78.15 km² |
Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Saalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a. - XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.
[taisyti] Architektūra
Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:
- Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
- Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
- gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
- Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
- vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
- Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
- Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.
Kiti pastatai:
- Ant kalvos - trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
- Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
- Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
- vaistinė (1615 m.)
- Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
- Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
- XVI a. - XVIII a. fachverkiniai namai.
[taisyti] Pramonė
Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.
[taisyti] Nuorodos
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 535 (anglų k.) • (prancūzų k.) |