Kurmaičių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kurmaičių piliakalnis

Koordinatės

55°56'00″ š. pl.
21°15'50″ r. ilg.

Savivaldybė

Kretingos rajonas

Kurmaičių piliakalnis, dar vadinamas Pilale – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kurmaičių kaimo šiaurinėje dalyje, prie Akmenos ir Pilsupio santakos, Akmenos kairiajame krante, 0,45 km į vakarus nuo Pilsupio užtvankos ir 0,4 km į vakarus-šiaurės vakarus nuo kelio Kurmaičiai-Tūbausiai, į pietvakarius nuo Pilsupio žiočių, Pilsupio kairiajame ir Kurmačių tvankinio pietiniame krante. Paminklo vertybės kodas AR 518, mc kodas 5236.

[taisyti] Piliakalnis

Piliakalnį iš vakarų juosia Akmena, iš šiaurės ir šiaurės rytų - Pilsupis, pietinėje pusėje yra aukštuma. Šlaitai, besileidžiantys į Akmeną ir Pilsupį statūs, 10-12 m aukščio. Į pietus nuo piliakalnio buvo dabar sunykęs 60 m ilgio ir 1,5 m aukščio pylimas, skyręs jį nuo aukštumos. Pylimas abiem galais rėmėsi į upių slėnius. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, 60 m ilgio ir 30 m pločio.

1944 m. vokiečiai Akmenos upės krante kasė apkasus, pasiekdami ir plotą, įeinantį į Pilalės žemę. ^[1] Patvenkus Akmenos upę, susidarė 82 ha tvenkinys, kurio vanduo plauna piliakalnio šlaitus. Šlaite virš vandens nuo bangų vyksta paviršinė erozija, kai kuriose vietose vyksta ir gilesnė šlaito erozija. Stabilizuojant šlaitą, supiltas storas drenuojantis žvyringo smėlio sluoksnis, įrengta atraminė akmenų prizmė, žvyro drenažą, priemolio ekranas. Eroduojančio šlaito paviršius sustiprintas žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu.

[taisyti] Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1940 m. atliko Kauno kultūros muziejus, tyrimų vadovas P. Baleniūnas, 1979-1980 m. jį tyrė Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius. Ištirta 495 m² aikštelės ir 100 m² pylimo ploto. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje, kurio storis 0,2-1,0 m, rasta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos, geležinių peiliukų, ylų, akmeninių galąstuvų. Aikštelės pietrytinėje dalyje atkasta apie 18 m skersmens pastato liekanų. Jo viduje buvo 2,6x3 m dydžio akmenų grindinys ir 4 židinių duobės. Pylimas krautas iš akmenų ir plūktas moliu. Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio iki m.e. pabaigoje ir I a. - III a. ^[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Piliakalnis yra dalis dalis senovinės gyvenvietės komplekso, į kurį dar įeina to paties laikotarpio Kurmaičių kapinynas ir pilkapiai.