Knarkimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Knarkimas yra dažniausiai žmogui giliau įmigus (arba iš karto po mirties) per daug atsipalaidavusių gerklės raumenų (nors atsipalaiduoja ir minkštojo gomurio bei liežuvio raumenys) vibracijos sukelti dažniausiai nemalonūs garsai.
Įkvepiamas oras, patekdamas į organizmą, turi įveikti tam tikras kliūtis – siaurus kvėpavimo takus, didelį liežuvį, minkštąjį gomurį, padidėjusias tonziles arba adenoidus, iškrypusią nosies pertvarą ir padidėjusias nosies kriaukles. Juo siauresnis tarpas, pro kurį patenka oras, tuo didesne jėga jis veržiasi. Audinių vibracija didėja ir knarkimas stiprėja. Tačiau knarkimą skatina ne tik šios anatominės kliūtys – smarkiau knarkia nutukę, vartojantys alkoholį arba raminamuosius vaistus žmonės.
[taisyti] Knarkiančiųjų skaičius
Iš žmonių, vyresnių kaip 40 metų, 60% vyrų ir 40% moterų bent truputį epizodiškai knarkia. Tačiau tiktai 25% vyrų ir 15% moterų knarkia patologiškai.