Liežuvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liežuvis (lot. lingua) – stuburinių gyvūnų virškinimo sistemos organas, esantis burnos ertmėje.

Turinys 1 Žinduolių 2 Paukščių 3 Žmogaus 4 Liežuvio ligos 5 Nuorodos

[taisyti] Žinduolių

Žinduolių liežuvis raumeningas ir lankstus. Juo burnos ertmėje varto maistą, laižo, moduliuoja balsą. Skruzdėdų liežuvis kaip virvė, labai ilgas ir lipnus, juo rankiojami termitai. Atrajotojai liežuviu skina žolę, prispausdami ją prie aštrabriaunių apatinių priekinių dantų. Chameleonų liežuvis labai ilgas ir lipnus, todėl juo lengva pagauti maistą maždaug 50 cm atstumu.

[taisyti] Paukščių

Paukščių liežuvis yra su apragėjusiu galu. Žąsų ir ančių liežuvis mėsingas, o genių – laibas ir gali būti labai toli iškišamas.

[taisyti] Žmogaus

Skiriamos šios dalys: šaknis (radix linguae), kūnas (corpus linguae). Liežuvį sudaro skersaruožis raumeninis audinys, todėl jo pagalba keičiama forma – vieni raumenys liežuvį plokština, kiti – storina. Liežuvio laisvojoje dalyje yra skonio jutimo receptorių, todėl jo paviršius šiurkštus. Liežuvio kūno ir šaknies riboje išsidėstę siūliniai, lapiniai, grybiniai, kūginiai ir pyliminiai speneliai. Prie burnos dugno apatinis liežuvio paviršius susietas pasaitėliu (frenulum linguae), kurio ilgis ir forma turi reikšmės tariant kalbos garsus. Abipus pasaitėlio atsiveria paliežuvinės ir pažandinės seilių liaukos.

Liežuvis labai paslankus organas. Jis varto, minko, maišo maistą, formuoja kąsnį, padeda maistą nuryti, svarbus tariant įvairius kalbos garsus. Be to, jis yra ir svarbus lytėjimo organas.

[taisyti] Liežuvio ligos

• Glositas (glositis)

[taisyti] Nuorodos