Kauno karo mokykla
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno karo mokykla (nuo 1929 m. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla) – Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 1919-1940 metais veikusi Kaune.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Veikti pradėjo 1919 m. kovo 8 d. 1919 metų liepos mėnesį buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. liepos 6 d. Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėnesį išvyko į frontą; rugpjūčio 24 dieną krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, lapkričio 22 d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt. [1]
1920 m. mokslas truko 1 metus, nuo 1921 m. – 2 metus, nuo 1935 m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę gimnazijos ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.
1919-1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 aviacijos karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. TSRS okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į Vilnių ir išformuota. Vietoj jos įkurta Vilniaus pėstininkų mokykla. [2]
1926-1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų (atsargos karininkų) kursai. Juose 12, vėliau - 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18-29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų. Be Karo mokyklos Karo technikos karininkus 1920-1923 m. rengė Laikinieji karininkų kursai, 1923-1926 – Aukštieji karo technikos kursai, nuo 1927 m. – Aukštieji karininkų kursai. 1931 m. buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1938 m. gruodžio 10 d. Respublikos Prezidentas paskelbė Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pavadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla. [3]
Nuo 1932 m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.
[taisyti] Karo mokyklos viršininkai
- Jonas Galvydis-Bykauskas – 1919-1920 m., 1921-1926 m.
- Pranas Tvaronas – 1920-1921 m.
- Pranas Kaunas – 1926-1928 m.
- Petras Jurgaitis – 1928-1930 m.
- Jonas Jackus – 1930-1934 m.
- Jonas Černius – 1934 m.
- A. Čepauskas – 1934 m.
- Kazys Musteikis – 1934-1939 m.
- Kazys Skučas – 1939 m.
- Jonas Juodišius – 1939-1940 m.
[taisyti] Žymiausi kursantai
Juozas Andrius, Vincas Asevičius, Bronius Aušrotas, Kazys Babickas, Petras Bytautas, Vladas Braziulevičius, Antanas Breimelis, Vytautas Bulvičius, Viktoras Burokevičius, Andrius Butkūnas, Karolis Dabulevičius, Jonas Černius, Konstantinas Dulksnys, Antanas Gausas, Antanas Gavelis, Kazys Germanas, Bronius Gertus, Juozas Gražulis, Leonas Gustaitis, Pranas Gudynas, Vincas Giriūnas, Domas Grabys, Kazys Grinius, Antanas Gruodis, Kazys Gudelis, Vladas Karvelis, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Leonas Taunys Kovas, Petras Kutka, Kazys Labutis, Bronius Povilaitis, Aleksas Povilaitis, Vincas Žilys.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m
- ↑ Jonas Vaičenonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. T.9: Juocevičius-Khiva., 500 psl.
- ↑ Karininkų rengimas Lietuvoje 1918-1940 m
