Vytautas Bulvičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Bulvičius (1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškiuose, Keturvalakių valsčius – 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkyje) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, Generalinio štabo majoras.

[taisyti] Biografija

Tėvas Juozas Bulvičius. 1927 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1937 m. – Aukštuosius karininkų kursus. Nuo 1937 m. tarnavo Kariuomenės štabe. 1938 m. Generalinio štabo majoras. Vytauto Didžiojo universitete dėstė karines disciplinas ir priešinimosi galimiems okupantams taktiką.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą perkeltas į Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpuso 179-ąjį pulką. Su kitais sutelkė „Bulvičiaus grupę“, kuri 1941 m. pradžioje tapo Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus štabu, šio štabo viršininkas. 1941 m. birželio 8 d. NKVD suimtas, birželio pabaigoje išvežtas į Gorkio kalėjimą Nr. 1. Po ilgų tardymų ir kankinimų 1941 m. lapkričio 26–27 d. Maskvos karinės apygardos tribunolo nuteistas mirti. Sušaudytas kalėjime ^[1]. Karys savanoris (1999 m., po mirties).

Parašė straipsnių karine ir patriotine tematika, išleido knygą „Karinis valstybės rengimas“ (1939 m., 1994 m.).

[taisyti] Įvertinimas

• 1938 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
• 1997 m. Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas (po mirties)

[taisyti] Šaltiniai